Šitokią galimybę numato įstatymas.
Tačiau, daugelio teisėsaugos pareigūnų nuomone, buvo būtina nubausti E.Bičkauską administracine tvarka už tai, kad jis automobilį vairavo neblaivus.
Už tai gresia bauda nuo 1000 iki 1500 litų arba vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo vienerių iki pusantrų metų.
Didelį visuomenės susidomėjimą sukėlusi avarija įvyko birželio mėnesio 26 dieną sostinės Nemenčinės plente. E.Bičkausko vairuojamas visureigis "Land Rover" pėsčiųjų perėjoje partrenkė 23 metų vilnietę R.Sovrun. Ji buvo nugabenta į ligoninę, o po dviejų dienų išleista gydytis į namus.
E.Bičkauskas automobilį vairavo neblaivus - jo kraujyje rasta 0,53 promilės alkoholio.
Netrukus avarijos kaltininkas pats parašė pareiškimą atleisti jį iš Generalinės prokuratūros prokuroro pareigų.
Tai, kad atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės avarijų kaltininkus būtina bausti bent administracine tvarka, dar 1999 metais nurodė tuometis Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, dabar šiam teismui vadovaujantis Vytautas Greičius.
Į teisėsaugos pareigūnų paklausimą tuomet jis oficialiai atsakė, kad dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju baudžiamosios atsakomybės išvengę vairuotojai privalo atsakyti administracine tvarka.
"Kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju veikos pavojingumas visuomenei vis tiek išlieka, todėl kaltininkas trauktinas administracinėn atsakomybėn", - taip 1999 metų sausio 13 dieną išleistame Teismų praktikos biuletenyje rašė V.Greičius.
Tokias išvadas V.Greičius pateikė, kada į jį oficialiai kreipėsi grupė teisėsaugos pareigūnų, prašydami išaiškinti dviprasmišką ir skirtingai tardytojų traktuojamą situaciją.
Tardymo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Pogoželskas "Lietuvos rytui" teigė, kad būtent šiuo V.Greičiaus išaiškinimu ir reikia vadovautis - baudžiamosios atsakomybės išvengusius automobilių vairuotojus privaloma traukti administracinėn atsakomybėn.
Kauno tardymo valdybos eismo įvykių tyrimo poskyrio viršininkas Georgijus Savickis sakė, kad Kauno tardytojai taip pat vadovaujasi šiuo V.Greičiaus išaiškinimu ir prasižengusius vairuotojus siūlo traukti administracinėn atsakomybėn.
Panašios praktikos laikosi ir kitų miestų bei rajonų kelių policijos tardytojai.
Tardymo departamento direktoriaus pavaduotojas G.Pogoželskas sakė, kad ši problema buvo iškilusi dar 1998 metais.
Tuomet į Tardymo departamentą oficialiai kreipėsi tuometis Valstybinės kelių policijos vadovas Eugenijus Mačiulaitis. Jis piktinosi, kad tardytojams nutraukus baudžiamąsias bylas kelių policija negauna medžiagos ir nebegali nubausti nusižengusių vairuotojų.
"Tada nustatėme visus šiuos faktus ir įpareigojome, kad bylų medžiaga būtų perduota kelių policijai", - sakė G.Pogoželskas.
Tačiau įstatymai dviprasmiškai buvo traktuojami ir vėliau.
Tuomet ir buvo kreiptasi į Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką V.Greičių, kad šis išaiškintų situaciją.
"Po V.Greičiaus išaiškinimo visiems policijos komisariatams buvo išsiuntinėtas aplinkraštis, kuriame nurodoma, jog baudžiamosios atsakomybės išvengusius vairuotojus būtina traukti administracinėn atsakomybėn", - kalbėjo G.Pogoželskas.
Tuo tarpu E.Bičkauskui palankų sprendimą priėmusio Vilniaus kelių policijos tardymo ir kvotos skyriaus viršininko pavaduotojas Alvydas Tumasonis ignoruoja tiek savo viršininko G.Pogoželsko, tiek dabartinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus nuomonę.
"Tai yra tik jo nuomonė, kuri nėra privaloma",- taip A.Tumasonis komentavo oficialų tuomečio Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Greičiaus išaiškinimą.
Iš "Lietuvos ryto" išgirdęs, kad daugelis kitų tardytojų vadovaujasi šiuo išaiškinimu ir siūlo bausti susitaikiusius su nukentėjusiais vairuotojus, A.Tumasonis sakė, kad jie yra neteisūs.