Trečiadienį I. Tiomkino ir P. Klimavičiaus baudžiamąją bylą atvertęs Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Mamertas Misiūnas apklausė policijos pareigūną, kuris neigė nusižengęs įstatymams ir pareiškė, kad liko kaltas tik dėl to, jog esą žmogiškai bendravo su savo aptarnaujamos teritorijos gyventojais.
Savo kaltę neigia ir I. Tiomkinas, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai užfiksavo labai atvirus vyriškių telefoninius pokalbius. Būtent jais remdamiesi Vilniaus apygardos prokurorai policijos inspektorių apkaltino piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
I. Tiomkino šuo užpuolė Bobiką
Nelemta istorija nutiko 2005-ųjų rugpjūčio pabaigoje, kai į policiją kreipėsi viena Vilniaus Antakalnio mikrorajone Žolyno gatvėje gyvenanti moteris. Ji savo pareiškime nurodė, kad rugpjūčio 30-ąją apie 23.30 val. į jos kiemą įbėgo veislinis šuo, kuris užpuolė jos mažą šunytį, vardu Bobikas.
Moteris skundėsi, kad jai ir šuniui buvo kilusi grėsmė. Be to, Antakalnio gyventoja nurodė, kad šuo gali priklausyti netoliese gyvenančiam vyriškiui, kuris kiekvieną vakarą į namus grįžta visureigiu „Toyota Land Cruiser". Policijos informacijos apie įvykius žurnale buvo nurodyta, kad šį pažeidimą galėjo padaryti I. Tiomkinas.
Šį administracinės teisės pažeidimą policijos komisariato vadovai patikėjo tuo metu dirbusiam apylinkės inspektoriui P. Klimavičiui. Mat jam priklausė teritorija, kurioje buvo padarytas pažeidimas, be to, jis prieš keletą mėnesių buvo priverstas kontroliuoti, kaip teismo įpareigojimų laikosi į laisvę anksčiau laiko paleistas I. Tiomkinas.
Policijos inspektoriaus telefone – I.Tiomkino numeris
Policijos pareigūnas neslėpė, kad į savo mobiliojo ryšio telefoną buvo įsivedęs I. Tiomkino telefono numerį. Esą tai buvo reikalinga norint patikrinti, ar „Vilniaus brigados" atstovas laikosi teismo skirtų įpareigojimų.
P. Klimavičius teigia paskambinęs I. Tiomkinui ir pasidomėjęs išvakarėse nutikusiu įvykiu. „Iš pat pirmųjų frazių supratau, kad jis kažką žino", - teismui sakė.
Vėliau pareigūnai užfiksavo penkis pareigūno ir I. Tiomkino pokalbius. Jau iš pirmojo pokalbio tapo aišku, kad „Vilniaus brigados" narys pripažįsta, jog šuniuką užpuolė būtent jo šuo ir esą jis pripažįsta savo kaltę.
„Ten nieko baisaus nenutiko, šuo buvo su antsnukiu, tai mano kaltė, kad jis ištrūko", - telefonu pareigūnui sakė I. Tiomkinas.
Įtaria, kad nubaudė ne tą
P. Klimavičius teisme tvirtino, kad pagal įstatymus už pažeidimą, kai šuo išgąsdino kaimynus, atsako šunį vedžiojęs asmuo, o jeigu toks nenustatomas, atsakomybę privalo prisiimti šeimininkas. Todėl esą jis taip ir pasakęs I. Tiomkinui, kuris vėliau jam pareiškė, jog jo šunį tą vakarą vedžiojo draugas Andrejus K.
Esą vėliau šis savanoriškai policijoje davė paaiškinimą ir prisiėmė kaltę dėl padaryto pažeidimo. Jis nurodė, kad su savo ir I. Tiomkino šunimi buvo sporto manieže, kai šie pamatė bėgančią katę. Esą tada šuo ir galėjo ir galėjo užklysti į nukentėjusios gyventojos namus.
Vėliau šį pažeidimą išnagrinėjęs P. Klimavičiaus kolega pažeidėjui skyrė įspėjimą.
Tačiau prokuratūra įtaria, kad P. Klimavičius galėjo suklastoti administracinio teisės pažeidimo protokolą – esą iš tikrųjų pažeidimą padarė I. Tiomkinas.
Prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad policijos inspektorius galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi diskreditavo policijos pareigūno vardą ir padarė didelę žalą valstybei.
Telefonu bendraudavo kaip draugai
Ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnų užfiksuoti telefoniniai pokalbiai rodo, kad P. Klimavičius galėjo palaikyti šiltus santykius su I. Tiomkinu. Tačiau pareigūnas tai neigia – esą jis ėmęsis tokios taktikos. „Mano tikslas buvo ne tik I. Tiomkiną sudrausminti, bet ir išsiaiškinti visas aplinkybes", - teigė jis.
Tačiau valstybinis kaltintojas Žydrūnas Radišauskas stebisi tokiais šiltais policininko santykiais su „Vilniaus brigados" atstovu. Pokalbių metu I. Tiomkinas į pareigūną kreipiasi „Sveikas, Petručio", pasidomi, kaip šis gyvuoja…
P. Klimavičius irgi nevengė šilto bendravimo. Pokalbių pradžioje jis ne tik gražiai pasisveikindavo „Sveikutis", bet ir vėliau palinkėdavo sveikatos.
Prokurorą nustebino policininko elgesys ir tada, kai administracinę bylą ištyręs P. Klimavičius paskambino I. Tiomkinui ir pasakė, kad „jau viskas padaryta".
„Puikiai išmanau žmogaus psichologiją, supratau, kad jam atsibodo tie vaikščiojimai į policiją, todėl tik iš geros valios jam paskambinau ir nuraminau, - teisme teisinosi P. Klimavičius. – Aš turiu teisę žmogui paskambinti ir pranešti, kad jis daugiau nebus trukdomas".
Prokuroro paklaustas, kokie inspektorių siejo santykiai su I. Tiomkinu, P. Klimavičius įtūžo: „Kartu negyvenome, nebuvo jokių santykių, išskyrus tarnybinį būtinumą. Atlikdamas tarnybinę pareigą stengiausi, stengiuosi ir stengsiuosi žmogiškai bendrauti. Jeigu įdomu, galiu atsakyti, jokių verslo, piniginių klausimų nebuvo".
Teisėjas: teismas – ne poezijos vakaras
Vilniaus 5-ojo policijos komisariato inspektorius neslėpė, kad jam įtarimą kelia kai kurie slapta užfiksuoti telefoniniai pokalbiai – esą girdisi pašalinių garsų, kartais jie nutrūksta.
„Policija yra ubagų ubagai, nes iš savo tarnybinio kabineto negalime paskambinti į mobiliuosius telefonus, - atvirai teisme dėstė P. Klimavičius. – Man su I. Tiomkinu pokalbiai nekainavo, nes jis paskambindavo".
Policijos inspektorius teisme pareiškė, kad esąs „šiek tiek prie meno", nes rašąs poeziją. „Čia ne poezijos vakaras, čia teismas", - pareigūną perspėjo teisėjas M. Misiūnas.
Inspektorius nurodė, kad jis ne itin gera kalba rusiškai, todėl esą teismas turėtų atsižvelgti, kad kai kurie išsireiškimai gali būti netikslūs.
Šiuos pokalbius bylą nagrinėjantis teisėjas M. Misiūnas ketina išklausyti kitą savaitę. Šio posėdžio metu taip pat ketinama apklausti I. Tiomkiną, kuris trečiadienį teisme neslėpė jaučiąs atsakomybę, kad jo šuo įvarė baimės vienai Antakalnio gyventojai.
„Galiu jos atsiprašyti", - neigdamas savo kaltę teismui pareiškė buvęs „Vilniaus brigados" garsenybė. Šiuo metu vienoje Latvijos bendrovių projektų vadovu dirbantis I. Tiomkinas prieš teismo posėdį vengė žurnalistų dėmesio ir kaip įmanydamas bandė slėpti savo veidą.
„Tai bent byla – Bobikas užpuolė..." – pareikštu kaltinimu piktinosi ir P. Klimavičius. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, prokurorai neprašė pareigūno nušalinti nuo tarnybos, todėl inspektorius toliau dirba policijoje.
Jis yra išleidęs poezijos knygą „MenTAS neMOKA neMYLĖTI".
Dešinioji B.Dekanidzės ranka
I. Tiomkinas buvo nuteistas 10 metų kalėjimo už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo "Vilniaus brigada" veikloje ir turto prievartavimą iš verslininko Semiono Dielniko.
Pareigūnų surinktais duomenimis, Boriso Dekanidzės valdytos „Vilniaus brigados" hierarchijoje I. Tiomkinas užėmė antrąją vietą.
Po žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės 1993 metais suėmus B. Dekanidzę, I. Tiomkinas ilgai slapstėsi užsienyje, vėliau buvo išduotas Lietuvai. Teisiamų žurnalisto žudikų kaltintojams nepavyko įrodyti, kad ir jis prisidėjo organizuojant šį nusikaltimą.