J. Kuolelis nebuvo apkaltintas bendrininkavęs tyčia nužudant ar sužalojant daugelį žmonių, kaip du iš perversmo organizatorių - buvęs prosovietinės komunistų partijos LKP (SSKP) lyderis Lietuvoje Mykolas Burokevičius ir jo bendražygis Juozas Jermalavičius.
Išėjus į laisvę J. Kuoleliui, pataisos namuose liks vienintelis perversmininkas, 76 metų M. Burokevičius, kuriam dar teks kalėti iki 2006 metų sausio 15 d.
Kaip primena ELTA, 1991 metų sausį nuo sovietinės kariuomenės ir vietos kolaborantų veiksmų Lietuvoje tiesiogiai arba netiesiogiai nukentėjo 1 tūkst. 782 asmenys, keturiolika iš jų žuvo.
Apkaltinamąjį nuosprendį sausio 13-osios perversmininkams 1999 metų rugpjūčio 26 d. paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Sunkiausi nusikaltimai, tarp kurių yra ir tyčinis daugelio žmonių nužudymas, inkriminuoti M. Burokevičiui, paskiriant už tai 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kiti perversmininkai nuteisti nuo 3 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
2001 m. vasario 20 d. nutartimi nuosprendį iš dalies pakeitė Apeliacinis teismas, palengvindamas buvusio SSKP Centro komiteto leidyklos Lietuvoje direktoriaus bei "Tarybų Lietuvos" radijo vadovo Leono Bartoševičiaus ir buvusio Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos tarnybos vyresniojo inspektoriaus Jaroslavo Prokopovičiaus dalią.
2001 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuosprendį dar pakoregavęs galutinai patvirtino Aukščiausiasis Teismas.
Aukščiausiais Teismas akcentavo, kad praėjusio dešimtmečio pradžioje nuteistieji aktyviai vykdė daugelį antivalstybinių veiksmų, o buvusios LKP (SSKP) antivalstybiškumą pirmiausia liudijo jos pačios ir jos įkurtų organizacijų veikla. Pripažinta, kad LKP (SSKP) vadovai, tarp kurių buvo ir M. Burokevičius, J. Kuolelis bei J. Jermalavičius, vykdė SSRS vadovybės nurodymus ir veikė kartu su ja, siekdami grąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį.
Jie koordinavo LKP (SSKP) ir jos sukurtų organizacijų antivalstybinius veiksmus, ruošėsi įsikurti užgrobtuose Spaudos rūmuose, Radijo ir televizijos komitete bei Televizijos bokšte, ruošė draugoves šioms SSRS kariuomenės akcijoms paremti.
M. Burokevičius, J. Kuolelis ir J. Jermalavičius jėga užgrobtose Vilniaus pedagoginio universiteto patalpose 1990 m. birželį įkūrė radiją "Tarybų Lietuva", kuriam vadovavo Leonas Bartoševičius ir Stanislavas Mickevičius, bei kitas organizacijas, kurios ten dirbo iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio. Šis radijas buvo priemonė vykdyti kitų valstybių ir užsienio organizacijų užduotis, viešai raginti smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti valstybinę valdžią.
Aukščiausiojo Teismo požiūriu, tai liudijo 1991 metų sausį suaktyvėję streikai, liaudies draugovių veržimasis į Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą ir Ministrų Tarybą, įvairių ultimatumų reiškimas. Tuo siekta parodyti kitai valstybei - Sovietų Sąjungai - kad Lietuvos Vyriausybė nesugeba valdyti krašto, kad realią valdžią perima NGK. "Tai buvo LKP (SSKP) veiklos tikslas ir rezultatas", - konstatavo Aukščiausiasis Teismas.
Teismas taip pat pabrėžė buvus priežastinį ryšį tarp LKP (SSKP) lyderio Lietuvoje M. Burokevičiaus veiksmų, SSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui pateikiamos informacijos ir sovietų armijos panaudojimo Vilniuje.
Teismo požiūriu, M. Burokevičiaus kurstančią antivalstybinę veiklą liudija raštas tuometiniam SSRS Prezidentui M. Gorbačiovui, kuriame klaidingai nušviečiama Lietuvos padėtis ir peršamos mintys apie kilusią suirutę ir galimą susidorojimą su komunistais.
"M. Burokevičius, prašydamas panaudoti armiją, žinojo, kad ji vykdys įsakymą nepaisydama priemonių ir kad "Alfa" daliniai ginkluoti koviniais šoviniais", - priminė teisėjų kolegija. Todėl ir prieita prie išvados, kad taikių žmonių žūtis ir sunkius sužalojimus prie Vilniaus televizijos bokšto lėmė tyčinis nusikaltimas, o ne koks nors neatsargumas, kaip bandė ginčyti savo kaltės nepripažinę nuteistieji.