Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, kad panaikina Vilniaus apygardos teismo dar vasarį priimtą nutartį, kuria buvo patenkintas nuteisto policininko apeliacinis skundas – žuvusios penkiolikmetės šeimai teisėjai atsisakė priteisti patirtą neturtinę žalą, nurodydami iš naujo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris pirmasis nagrinėjo policininkui iškeltą baudžiamąją bylą, buvo nutaręs, kad žuvusiosios moksleivės tėvams A. Antonevičius privalo sumokėti po 22 tūkst., o broliui – 18 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Dabar jau iš darbo Vilniaus apskrities policijoje pasitraukęs 44 metų A. Antonevičius buvo nuteistas dėl tragiško eismo įvykio, nutikusio dar 2014 m. spalio 29 d. vakarą, kai 19.11 val., vairuodamas automobilį „VW Sharan“ Vilniuje, Pilaitės prospekte, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią penkiolikmetę Dorotą L. Nuo patirtų sunkių sužalojimų mergaitė įvykio vietoje mirė.

Ne tarnybos metu važiavęs policijos pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo viršijęs leistinos 0,4 promilių ribos. A. Antonevičius teigė, kad alkoholio tądien nevartojo, tačiau prieš išvažiuodamas automobiliu buvo išgėręs širdies lašų.

Pirmosios instancijos teisme A. Antonevičius pripažino kaltę ir teisinosi, kad tą vakarą buvo neatidus ir nepastebėjo, kaip nepilnametė išėjo į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, nors ją pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs praleisti kitas automobilis.

Kadangi buvęs pareigūnas teisme pripažino jam pateiktus kaltinimus, aiškino, jog gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka – apklaustas tik kaltinamasis, teisme pagarsinti liudytojų parodymai ir išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos. Dėl tokio proceso teismas privalo nuteistajam sumažinti bausmę trečdaliu.

Teisme A. Antonevičius sutiko ir su baudžiamojoje byloje žuvusiosios mergaitės tėvų pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo – jie prašė priteisti dėl dukters laidotuvių patirtas išlaidas. Tačiau A. Antonevičius abejojo, ar sugebės atlyginti prašomą neturtinės žalos atlyginimą – žuvusiosios tėvai ir brolis prašė priteisti 90 tūkst. Eur.

„Tokių pinigų niekada neturėsiu, šiuo metu mano materialinė padėtis nėra gera, gaunu 230 Eur pensiją, su šeima nėra didelė, esame paėmę 150 tūkst. litų (apie 45 tūkst. eurų) paskolą, kurią turime grąžinti iki 2024 m., mūsų namas užstatytas, o dabar man joks bankas paskolos nesuteiks“, – tada teisme sakė A. Antonevičius, pažadėjęs, jog, kaip bebūtų, žuvusiosios šeimai žalą atlygins.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas šią sumą sumažino iki 62 tūkst. Eur, A. Antonevičiaus taip pat neįkalino – jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų. Be to, jam uždrausta dvejus metus sėsti prie automobilio vairo.

„Kaltinamasis teismą įtikino, kad jo gailestis nėra formalus, o nuoširdus“, – skelbdama nuosprendį tuomet sakė teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Pakeitė poziciją: neatsargi buvo ir mergaitė

Dėl nuoširdžios atgailos laisvę išsaugojęs A. Antonevičius nutarė nelaukti, kol įsiteisės jam paskelbtas nuosprendis ir jį apskundė apeliacine tvarka. Tuo metu nei nukentėjusieji, nei prokuroras nuosprendžio neskundė – juk nuteistasis su viskuo sutiko.

Savo skunde buvęs pareigūnas teisėjų prašė ne tik sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį žuvusiosios penkiolikmetės šeimai, bet ir sutrumpinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismui buvęs pareigūnas skundėsi sunkia savo finansine padėtimi – nurodė, kad gyvena nepasiturinčiai, bankui moka palūkanas už kreditą, taip pat išlaiko nepilnametę dukrą.

Nors pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino kaltę (dėl ko bausmė buvo sumažinta trečdaliu), skųsdamas nuosprendį A. Antonevičius suabejojo, ar tikrai tik jis vienas yra kaltas dėl nelaimės – esą neatsargi buvo ir nepilnametė, nes „bėgo per perėją, neįsitikinusi saugumu“.

Savo skunde A. Antonevičius taip pat suabejojo, ar pagrįstai žuvusiosios mergaitės broliui yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas – esą tik išimtiniais atvejais kompensacija yra priteisiama šeimos nariams.

Prašydamas sumažinti priteistą kompensaciją, buvęs pareigūnas pabrėžė, kad net neblaivių vairuotojų bylose priteisiamos žalos dydis įvertinamas ne daugiau kaip 30 tūkst. Eur, o jam, vairavusiam neviršijus leistinos alkoholio normos, tėvams buvo nurodyta sumokėti 44 tūkst. Eur.

Teisėjai suabejojo, koks ryšys siejo brolį ir seserį

A. Antonevičiaus skundą Vilniaus apygardos teismo teisėjai tenkino iš dalies – panaikino nuosprendžio dalį dėl žalos priteisimo žuvusiosios tėvams ir broliui, nurodydami, kad jie turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Kaip pabrėžė teisėjo Audriaus Cinino pirmininkaujama kolegija, teismas neturėjo pakankamai duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, o nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisinimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje.

„Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme išsamiai neištirtos, o apeliacinės instancijos teismas, negavęs papildomos medžiagos, taip pat to padaryti negali“, – Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad apylinkės teismas turėjo apklausti žuvusiosios brolį, nes nėra aišku, koks pobūdis jį siejo su žuvusia seserimi.

Be to, teismas konstatavo, kad žuvusioji penkiolikmetė taip pat buvo neatsargi – tamsiu paros metu, skubėdama į kitoje kelio pusėje stovintį autobusą ėjo sparčiu žingsniu arba bėgo ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių draudimo išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių kitų automobilių. Pasak teismo, ši aplinkybė taip pat turėtų būti vertinama svarsant neturtinės žalos dydžio klausimą.

Dukros netekę tėvai: jis pats atsisakė įrodymų tyrimo

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo iš karto po jos paskelbimo, tačiau netrukus buvo apskųsta galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančiam Aukščiausiajam Teismui – skundą pateikė jau ne buvęs policininkas, žuvusiosios penkiolikmetės tėvai ir brolis.

Jie pažymėjo, kad nesutinka su įsiteisėjusiu sprendimu, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė pažeidimų.

Avarijoje žuvusios penkiolikmetės tėvai ir broli
„Manome, kad teismas netinkamai konstatavo, jog byloje yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį, nepagrįstai ignoravo, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuomet nuteistasis su tuo visiškai sutiko ir to prašė“, – nukentėjusieji pažymėjo, kad A. Antonevičius, siekdamas švelnesnės bausmės, prisipažino esąs kaltas, išreiškė norą tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami.

Pasak jų, nuteistasis, atsisakęs įrodymų tyrimo, atsisakė ir teisės apeliacine tvarka ginčyti bet kokias šios bylos aplinkybes.

Tėvus labai įskaudino tai, kad žuvusioji dukra esą yra taip pat kalta dėl nelaimingo atsitikimo – savo skunde jie pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, padaręs tokią išvadą, visiškai netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis.

„Tokia išvada neatitinka bylos duomenų, taip pat ir apklaustų liudytojų parodymų“, – dukros netekusių tėvų teigimu, tai patvirtina ir tai, jog A. Antonevičius buvo kaltinamas pėsčiųjų perėja ėjusios jų dukros partrenkimu ir mirtinu sužalojimu.

Sulaukė užtarimo Aukščiausiajame Teisme: pažeisti įstatymai

Kasaciniame skunde tėvai prašė palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, jų poziciją iš dalies palaikė ir Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius – jis buvo įsitikinęs, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta, o byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bet jau kitiems teisėjams.

Prokuroro pozicijai pritarė ir LAT, nes, kaip pabrėžė teisėjų kolegijos pranešėja Aldona Rakauskienė, apeliacinės instancijos teismas „sprendimą priėmė pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme“.

Pasak teisėjos, kiekvienas asmuo, pripažintas nukenėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Nutartyje taip pat pažymima, kad priimti sprendimą, kuriuo nurodoma nukentėjusiesiems dėl žalos atlyginimo kreiptis civiline tvarka, teismas gali tik išimtiniais atvejais, o toks šioje byloje nebuvo nustatytas.

„Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancjos teismo priimto nuopsrendžio trūkumus ir įrodymų tyrimo klaidas, nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti“, – anot kasacinės instancijos teismo, apygardos teismas turėjo visas procesines galimybes pabandyti nustatytus trūkumus ištaisyti atliekant įrodymų tyrimą, bet šios priemonės neišnaudojo.

LAT teisėjai taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti sprendimą dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos reikalavimų tenkinimo.

Palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį LAT negalėjo, nes, kaip pažymėjo, tokiu atveju nebūtų išnagrinėtas A. Antonevičiaus apeliacinis skundas.

Kaip vertina tokį kasacinio teismo sprendimą ir kodėl jis mano, kad nukentėjusiesiems turi sumokėti per daug pinigų, dėl nelaimingo atsitikimo nuteistas buvęs policininkas A. Antonevičius nepanoro komentuoti – išklausęs LAT nutarties jis atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus.