Per pirmąjį pasimatymą merginą sudeginusiam žudikui – naujas šansas

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad dėl devyniolikmetės Panevėžio konservatorijos studentės nužudymo kalėti iki gyvos galvos nuteistas panevėžietis jau nusipelno geresnių kalinimo sąlygų, todėl nebebus laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TIK) vienutėje.

Šaltakraujo žudiko pasigailėję teisėjai 39 metų R. Lenkaitį leido perkelti į Pravieniškių pataisos namus – čia nuteistasis kalės su kitais sunkiausius nusikaltimus padariusiais žudikais. Be to, nuo šiol jam bus sudarytos sąlygos artimiau bendrauti su laisvėje jo vaikus auginančia sutuoktine.

Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta R. Lenkaitį perkelti iš Lukiškių TIK, įsiteisėjo nuo jos paskelbimo, todėl į Pravieniškes nusikaltėlis bus išvežtas jau artimiausiu metu.

Būtent artimųjų ilgesys labiausiai ir skatino net aštuonis kartus teistą panevėžietį ištrūkti iš kalėjimo – perkeltas į pataisos namus jis ir toliau atliks bausmę, tik lengvesnėmis sąlygomis.

„Pripažįstu, kad mano padaryti nusikaltimai yra labai sunkūs, tačiau už tai esu nuteistas pakankamai griežtai – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, – teisme teigė nusikaltėlis. – Pataisos namuose galėčiau artimiau bendrauti su savo artimaisiais bei sutuoktine, nes gyvendamas kalėjimo sąlygomis negaliu gauti asmeninių pasimatymų“.

Kalėjime dažytoju dirbantis R. Lenkaitis kas mėnesį 80 proc. savo gaunamo atlyginimo perveda laisvėje esantiems vaikams, o likusių pinigų jam esą ir taip nepakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl nuteistasis iki šiol negalėjo atlyginti žalos nukentėjusiesiems.

Perkelti žudiką į pataisos namus rekomendavo ir Lukiškių TIK administracija – kalėjime jis atliko daugiau nei 12 metų jam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, be to, jo elgesys vertinamas teigiamai.

Pasak teismo, bausmės atlikimo metu R. Lenkaitis buvo skatintas du kartus, vieną kartą baustas už tai, kad po vakarienės kameroje trenkė dubeniu kitam nuteistajam į veidą.

„R. Lenkaitis laikosi savo principų, nepažeisdamas kitų, geba aplinkoje užtikrinti sau norimą saugumą, kontroliuoja savo pasisakymus, emocinius protrūkius, lengvai susitvardo, su artimaisiais palaiko artimus socialinius ryšius laiškais, telefoniniais pokalbiais bei pasimatymų metu“, – buvo nurodoma kalėjimo administracijos tarpininkavo rašte.

Palankią išvadą žudikui pateikė ir psichologinė tarnyba, ir kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojai, pažymėję, kad kalinys „optimistiškai vertina savo ateitį, lengvai bendrauja, vengia konfliktų“, todėl „nėra agresyvi, pavojinga kitiems nuteistiesiems asmenybė“.

Už grotų R. Lenkaitis pateko, kai su savo bendru Lorencu Valkausku 2001-ųjų vasario 25-ąją į pasimatymą pakvietė merginą, su kuria susipažino per radiją išgirdęs skelbimą. Apgaule įvilioję merginą į automobilį, vyrai ją nuvežė į Panevėžio rajono Paberžio kaimą prie nebaigto statyti namo.
Į vidų nusivedę merginą vyrai ėmė ją mušti: R. Lenkaitis rankomis smogė du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė į šoną, L. Valkauskas merginą daužė pagaliu bei taip pat spyrė į šoną bei smogė į veidą.

Paskui R. Lenkaitis ir L. Valkauskas virve merginą pasmaugė, o jos lavoną sudegino.

Nusikaltėliai pagrobė merginos mobilųjį telefoną su įkrovikliu, rankinę, batus, dokumentus, du žiedus, auskarus ir striukę.

Dar kitą merginą vyrai pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti – ją nusitempė ant geležinkelio tilto ir numetė į Sandžylos upę ant ledo.

Merginai pavyko išplaukti ir atsisėsti ant ledo, tada R. Lenkaitis ir L. Valkauskas ilgą laiką į ją mėtė į akmenis ir ledo gabalus. Vėliau, kai mergina išlipo ant kranto, vyrai vėl ją numetė nuo tilto ir pamanę, kad ji nebegyva, išvažiavo.