„Akivaizdu, kad jeigu visuomenė būtų pakankamai sąmoninga gaisrinės saugos atžvilgiu, pavyktų išvengti skaudžių gaisrų padarinių, - sakė M.Kanapickas . – Skaudžios nelaimės gali įvykti ir visuomeninės paskirties pastatuose – prekybos centruose, pramogų arenose, kino teatruose – ten, kur vienu metu susirenka minios žmonių. Šiuose objektuose būtina skirti didesnį dėmesį evakuacinių išėjimų projektavimui ir eksploatavimui".
Pareigūnas prisimena, kaip viename Vilniaus prekybos centre kilo gaisras, salę užtvindė dūmai, tačiau pirkėjai neskubėjo išeiti, lyg nieko nebūtų nutikę toliau rinkosi prekes. „Žmonės turėtų būti sąmoningesni", - pastebėjo pareigūnas.
Ugniagesiai visuomeninės paskirties objektus tikrina maždaug du kartus per metus, tačiau objektų savininkai žino, kada gali atvykti tikrintojai, todėl įvairiais daiktais užgriozdintus avarinius išėjimus atlaisvina. Tiesa, dėl pažeidimų yra ir nubaustų verslininkų. Beje, ne tik jie - dėl galimos korupcijos leidžiant eksploatuoti vieną prekybos centrą Panevėžyje darbo neteko ir ugniagesiai ir departamento direktoriaus pavaduotojas.
„Reikia bijoti gaisro, o ne gaisrininko", - pastebėjo Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas.
„Daugybė pavyzdžių užsienyje parodė, kad įvairiose masinio susibūrimo vietose netinkamai įrengti evakuaciniai išėjimai kainuoja šimtų žmonių gyvybes, - sako nepriklausomas spynų ekspertas Kęstutis Taraila. – Lietuvoje tokių didelių nelaimių dar nebuvo, tačiau jau šiandien turime užkirsti kelią joms įvykti ateityje. Ketiname inicijuoti teisės aktų pataisas, pagal kurias visuose pastatuose būtų privaloma įrengti saugius, Europos ir Lietuvos standartus atitinkančius evakuacinius išėjimus".
Lietuvoje šiais metais per keturis mėnesius kilo 6 451 gaisras, juose žuvo 131 žmogus.