aA
Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti ginklo į rankas. Fiksuojama, kad pernai, lyginant su 2016-aisiais, nepilnamečių, kurie įtariami žmogžudystės įvykdymu, skaičius išaugo bemaž trigubai.
Smurtas
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Anžejus Roginskis sako, kad 2016-aisiais buvo užfiksuoti 5 dar pilnametystės nesulaukę jaunuoliai, kurie buvo įtariami įvykdę žmogžudystę. 2017-aisiais tokių asmenų skaičius šoktelėjo iki 14-kos.

Kriminologas, Vilniaus universiteto (VU) docentas Algimantas Čepas kartu su mokslininkų komanda parengė tyrimą, kuriame išanalizavo 1,2 tūkst. žmogžudysčių, įvykdytų 2005–2016 metais. 18 proc. visų nuteistų žmogžudžių buvo nesulaukę nė 18-kos. Tiesa, A. Čepas mini, kad paauglių nužudytų asmenų yra kur kas mažiau, mat dažniausiai nepilnamečiai žudo ne po vieną, o grupėse.

„Dažniausiai jie vienas kitam įrodinėja, kokie jie žiaurūs ir kieti“, – sako pašnekovas.

Apie tai kalba ir A. Roginskis: „Kartais paauglių grupės turi norą pasirodyti vienas prieš kitą. Paaugliai įvykdo vieną ar kitą veiką nesuprasdami pasekmių, kai kurių jų galvoje dar vėjai švilpauja.“

Andžejus Roginskis
Andžejus Roginskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis mini, kad paauglių nusikaltėlių paskatos gali būti įvairios – nuo spontaniško iki planuoto nužudymo, vieni žudikai gali būti afekto būsenoje, kiti – padaro nusikaltimą, norėdami paslėpti kitą, jau padarytą nusikaltimą.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – A. Roginskis džiaugiasi, kad bendras nužudymų šalyje skaičius 2017-aisiais mažėjo daugiau nei 20-čia procentų. Tokia tendencija esą pastebima jau ne pirmus metus.

Anot jo, taip pat pavyko suvaldyti jaunuolių gaujas, kurių pagrindinis tikslas – žudyti. „Tie laikai praėjo. Jeigu prisimintumėme praeitį, mes žinome aibę susivienijimų, pavyzdžiui, V. Januškevičiaus, tulpinius, daktarinius. Prieš daug metų mes turėjome žudikų, kurie buvo susibūrę bet kokia kaina siekti naudos, pelno. Šiandien mes džiaugiamės, kad situacija yra kardinaliai kitokia“, – sako viršininko pavaduotojas.

Paauglių grupėse – agresijos kultas

Nors gaujos ir pažabotos, dauguma paauglių atliekamų nusikaltimų vis dar padaromi bendraamžių kompanijose. VU Filosofijos fakulteto profesorius Gintautas Valickas pastebi, kad vykdant nusikaltimus grupėse, didelį poveikį gali daryti atskiri jų nariai, turintys atitinkamą statusą. Kai kada, tikina, likę grupės nariai gali net ir nenorėti vykdyti nusikalstamos veikos, tačiau jie gali būti priverčiami tai daryti.

„Žinau tokių atvejų, kada, pavyzdžiui, tyrimo metu išaiškėja, kad grupė kažką užpuolė ir užmušė, bet toje grupėje buvo žmogus, kuris nenorėjo to daryti, bet suprato, kad, jeigu nemuš, jis gali pats tapti agresijos auka arba prarasti užimamą statusą grupėje.

Grupės nariai gali skatinti vienas kito emocinį sužadinimą, o jeigu į ją susirenka padidinto agresyvumo asmenys, gali būti sukuriamas tam tikras agresijos kultas – kuo žiauriau pasielgsi, tuo labiau pakils tavo statusas, savigarba ir pan. Agresija duoda daug privalumų: kiti tavęs besąlygiškai klauso, nusileidžia, gali kontroliuoti kitų žmonių elgseną, atimti iš jų materialines vertybes ir pan.

Man yra tekę susidurti su tokiomis paauglių grupėmis, kur sukuriamas agresijos kultas – kuo pasielgsi agresyviau, tuo geriau. Tokioje grupėje egzistuoja specifinės taisyklės, pvz., jeigu kažkas kažką muša, negali parodyti gailesčio, nes jeigu taip padarysi – sumuš ir tave“, – kalba G. Valickas.

Dažniausiai auga probleminėse šeimose

Pašnekovas sako pastebįs, kad žudikai neretai auga ir bręsta šeimose, kur tėvai savo vaikus atstumia, jais nesirūpina, atžalos dažnai mato ar net patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Tokia aplinka, sako, skatina mokytis smurtauti. Tai dažniausiai jaunimas daro ne realiame gyvenime, o patirties semiasi iš filmų, kompiuterinių žaidimų ar interneto.

Gintautas Valickas
Gintautas Valickas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Pasižiūrėkite, kokie šiuo metu dideli neigiamos informacijos srautai – internete, per televiziją rodomas smurtas. Tyrimai patvirtina, kad nebūtina stebėti, kaip kažkas realiai kažką muša – gali sėdėti patogiame krėsle, valgyti traškučius ir žiūrėdamas smurtinį filmą išmokti pačių destruktyviausių agresijos aktų.

Galima pridurti, kad kai paauglys arba studentas ateina į mokyklą ar universitetą, atsineša šaunamąjį ginklą ir nušauna kelis ar keliolika savo kursiokų, dėstytojų, dažniausiai jis būna prieš tai ilgą laiką žaidęs smurtinius kompiuterinius žaidimus.

Tai dar viena labai svarbi aplinka, kur žmogus gali įgauti labai daug negatyvios patirties ir perimti nepageidautino elgesio standartus. Realiame gyvenime retas žmogus tiesiogiai mato, kaip kitam atimama gyvybė, tačiau šitą galima nesunkiai pamatyti žiūrint smurtinius filmus“, – aiškina G. Valickas.

Užburtas ratas

Tačiau čia bėdos nesibaigia. Vaikas, anksti pradėjęs kriminalinę karjerą, yra linkęs panašių problemų turėti ir ateityje. Taip atsitinka dėl labai paprastos priežasties – kiti bendraamžiai jų paprasčiausiai nepriima į savo kompaniją, todėl į nusikaltimus linkusiems paaugliams belieka ieškotis draugų, kurie juos priimtų, sako pašnekovas. Tai dažniausiai būna taip pat kriminalinės patirties turintys, alkoholį arba narkotikus vartojantys bendraamžiai.

„Gali būti, kad taikomos netgi specifinės taisyklės, kad priimtų į tokią grupę. Lietuvoje tokių tyrimų nežinau, bet užsienio kolegų darbai rodo, kad viena iš sąlygų gali būti kažką primušti, arba pats žmogus yra mušamas ir turi tai iškentėti.

Dar gali būti iškeliamos labai specifinės sąlygos išeiti iš tokios grupės, nes grupei tai yra nesaugu – gali būti atskleista informacija apie padarytus nusikaltimus. Gali būti ir reikalavimas nužudyti savo tėvą ar motiną, jeigu nori išeiti iš tokios grupės – tai tokios sąlygos, kurios turi atgrasyti nuo panašių užmačių kitus grupės narius“, – atskleidžia G. Valickas.

Pastebi neraminančią tendenciją: pernai padaugėjo žmogžudyste įtariamų paauglių
© DELFI / Andrius Ufartas

Nepastebi, kad jaunimas žiaurėtų, bet grėsmė yra

Nors paauglių, įtariamų žmogžudystėmis, skaičius auga, tiek policijos atstovas A. Roginskis, tiek ir G. Valickas sako nepastebintys, kad jaunimas darytųsi žiauresnis.

Visgi G. Valickas teigia, kad grėsmė yra – informacijos srautą internete, televizijoje šiandien sunkiai sukontroliuosi, todėl ir smurto, kurio gali mokytis jaunimas, ten yra apstu.

„Galima būtų paminėti ne vieną atvejį, kada grupė paauglių, stebėjusi smurtinį filmą ir tuo pat metu vartojusi alkoholį, vieni kitus emociškai skatinusi, reaguodama į smurtines scenas, po to išeina į gatvę ir ką nors užpuola, padaro nusikaltimą visiškai tokiu pat būdu, kuris buvo demonstruojamas ką tik matytame filme.

Mes gyvename įdomiame amžiuje – informacinės technologijos sparčiai plinta ir tobulėja, darydamos vis didesnį poveikį žmonių elgesiui. Tyrimai rodo, kad per trumpą laiką gali keistis didelių žmonių grupių elgesys – jie ką pasižiūri, jiems pasidaro įdomu ir tada nori patys tai išbandyti“, – kalba G. Valickas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Istorikas iš Vokietijos Lietuvą pažino nusprendęs čia išlaikyti vairavimo teises (57)

Kai priėjęs pasisveikinti Felixas Ackermannas raiškiai ištaria „laba diena“, pasitikslinu...

Pilnai dar neveikiančiu keltu „Regina Seaways“ plukdo į Švediją: nepatogumus kompensavo kotletu (24)

Spalio pradžioje iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte „ Regina Seaways “ dėl gedimo...

Naktinis reidas Vilniuje: po „CityBee“ gaudynių paaiškėjo kuriozinė situacija (3)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį reidą Vilniuje surengę pareigūnai pričiupo ir nelegaliai...

„Penktas kėlinys“ tarp Jasikevičiaus ir Obradovičiaus – varžėsi komplimentais (9)

Žaidė gerai, bet varžovai buvo dar geresni. Kauno „Žalgiris“ 75:82 nusileido Stambulo...

Ekipos progresu pasiguodęs Milaknis prisiminė pernykštę patirtį: jau buvo tokių situacijų (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams nepavyko savaitės Eurolygoje užbaigti antra pergale: Stambulo...

Savaitgalį orai pasikeis galutinai: nemalonumai apims visą Lietuvą (49)

Šeštadienį Lietuvoje termometrai rodys 8–13 °C. O nuo naujos savaitės vidurio orai pasidarys...

Pagirtinai tris kėlinius kovojęs „Žalgiris“ neatlaikė Eurolygos vicečempionų tempo (433)

Kauno „Žalgiris“ (1/2) penktadienį nesėkme užbaigė šią Eurolygos dvigubą savaitę ir...

Urbšys kirto „valstiečių“ veidams: atrodo, kad jie yra apsvaigę nuo valdžios (84)

Lietuvoje – tikra įrašų krizė. Nereikalingus ir nenaudingus įrašus – sunaikina. O naudingi...

Masinė avarija kelyje Vilnius–Panevėžys: susidūrė 4 lengvieji automobiliai ir autobusas žuvo žmogus (203)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad kelyje Vilnius–Panevėžys (A2) 21 kilometre susidūrė 4...

„AX Armani“ puolimo mašina sutriuškino „Olympiakos“, baskai krito nuo „Real“ lietuvių sąskaitoje – 17 taškų

Įspūdingą pergalę Pirėjuje pasiekė Milano „AX Armani“ (2/1) ekipa, kuri Eurolygos 3-iame...