„Sausio 19 d. jungtinis alpinistų klubas iš Vilniaus išvyko pirmiausiai į Italijos Alpes. (...) Sausio 26 d. alpinistų grupė pasiekė Šamoni miestelį. Į Šamoni atvyko 7 alpinistai“, - žurnalistams pirmadienį teigė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas Saulius Damulevičius.

Pasak jo, alpinistai pasiskirstė į mažesnes grupeles, kopimus jie pradėjo vykdyti sausio 29 d.

Nelaimė įvyko Les Droites viršukalnės prieigose. Su kita grupe alpinistai ryšio nepalaikė.

„Išeinant oras buvo geras, tačiau trečiadienio vakare oras subjuro“, - tęsė S. Damulevičius.

Du žuvę alpinistai, pasak jo, sutartu metu ketvirtadienio vakarą susisiekė su kolegomis ir paaiškino negalintys tęsti kopimo dėl pūgos, kasė sniego urvą, saugodamiesi oro sąlygų. Taip pat pranešta, kad vienas alpinistas dingęs.

Penktadienį oras dar suprastėjo, ir gelbėjimo operacija buvo neįmanoma.

„Gelbėtojų sraigtasparnis negalėjo pakilti ir šeštadienį. Dėl stipraus vėjo“, - kalbėjo S. Damulevičius. Pasak jo, Les Droites apylinkėse tuo metu galėjo spausti iki -24 laipsnių šaltis.

Gelbėtojai sekmadienį pastebėjo raudona striuke vilkintį lietuvį, tačiau kontakto užmegzti nepavyko. Išanalizavus nuotraukas, tapo aišku, kad alpinistas jau buvo nebegyvas.

Dėl antrojo alpinisto žūties, anot S. Damulevičiaus, abejonių taip pat nebėra.

Anot asociacijos vadovo, ant kalno įstrigęs alpinistas jau pirmuoju savo pagalbos prašymu informavo, kad jo kolega yra dingęs.

„Kas nutiko, šiuo metu mes pasakyti negalime. Galbūt šitie klausimai net nebus atsakyti“, - atsiduso S. Damulevičius.

Pasak jo, vienas ekspedicijos dalyvis šiuo metu gydomas Prancūzijos ligoninėje. Dar vienas pats dalyvavo gelbėjimo operacijoje.

Ekspedicijos dalyvis: visi buvome puikiai pasiruošę

Ekspedicijos dalyvis Ernestas Markšaitis žurnalistams teigė, jog prieš tragedija pasibaigusį žygį vykę kopimai parodė, kad visi alpinistai Alpėms pasiruošę.

„Tai rodė, kad visi dalyvaujantys yra geros psichologinės, fizinės ir techninės formos“, - kalbėjo E. Markšaitis.

Alpėse lietuviai užsiiminėjo vadinamuoju techniniu alpinizmu. Alpinistai kopė poromis, susirišę virvėmis.

E. Markšaičio teigimu, ekspedicijos dalyviai pasirinko ketvirtosios kategorijos maršrutai – tokio sudėtingumo maršrutai nė vienam alpinistui nebuvo naujiena.

Alpinistas prisiminė pats anksčiau kopęs į Les Droites ir konsultavęs šią viršukalnę šturmavusius kolegas. Pasak jo, prieš kopimą taip pat konsultuotasi su Šamoni gidais – jie esą informavo, kad maršrutai yra geros būklės.

Pagrindine nelaimės priežastimi E. Markšaitis įvardijo oro sąlygas.

„Kalnai yra kalnai. Netgi slidininkai gali pasakyti, kad kalnuose kartais debesis susiformuoja akimirksniu. 20-30 minučių, ir jūs esate debesyje. (...) Tokių reiškinių numatyti neįmanoma“, - tęsė alpinistas, pridurdamas, jog laukta dviejų ramių ir saulėtų dienų ir idealių kopimo sąlygų.

E. Markšaičio teigimu, dvi gyvybes pasiglemžęs maršrutas nepaliko alpinistams išeities. Esą pablogėjus oro sąlygoms tebuvo dvi galimybės – kopti aukštyn arba laukti pagalbos. Galimybės grįžti atgal nebuvo.

„Tiesiog neįmanoma pasikabinti virvių ir saugiai nusileisti“, - prisiminė alpinistas.

Urvą sniege kasė dviese, staiga vienas dingo

Staiga kilusi audra, pasak jo, buvo labai stipri. Esą anksčiau kopusi grupė spėjo pasiekti keterą ir pradėti nusileidimą. Tačiau dėl oro sąlygų nusileidimas, paprastai trunkantis apie porą valandų, užtruko visą naktį.

E. Markšaitį nuo kalno nukėlė gelbėtojai. Pasak jo, prancūzai – aukščiausios klasės profesionalai, ir dėl tragedijos jų kaltinti nėra nė menkiausio pagrindo.

„Jeigu kam kyla klausimų dėl prancūzų gelbėtojų profesionalumo – aš buvau tiesiog apstulbintas“, - pasakojo alpinistas.

Į didžiausią bėdą patekusių alpinistų gelbėtojai pirmojo skrydžio, kai nukeltas E. Markšaitis, metu nepastebėjo.

„Įtarėme, kadangi jų nematė sraigtasparnis, (...) kad jie nusileido ir kažkas atsitiko kitame slėnyje. Buvo priimtas sprendimas kelti sraigtasparnį. (...) Tada pasirodė pirmoji to ryšio žinutė, informuojanti, kad jie visgi yra ant sienos. Jie žinojo maršruto specifiką ir galėjo sniege išsirausti urvą. Taip pat žinutės turinys buvo toks, kad yra tik vienas iš kopiančiųjų. Kasant sniego urvą, jis atsisuko – ir draugo nebebuvo. Kas atsitiko draugui, jis pasakyti negalėjo. Jis pranešė, kad yra urve, turi šiek tiek maisto, šiek tiek dujų“, - kabėjo ekspedicijos dalyvis, pridurdamas, kad iš kolegos gautos žinios suteikė vilčių.

Tačiau čia vėl viską sujaukė oro sąlygos, neleidusios vykdyti bet kokių gelbėjimo darbų. „Tokiomis sąlygomis neįmanoma skristi. Net pagal elektroninius prietaisus“, - sakė E. Markšaitis.

Bandė gelbėtis pats

Pasak jo, ir paskutinė iš ant kalno įstrigusio kolegos gauta žinutė nuteikė optimistiškai. Vyriškis informavo besijaučiantis gerai, bet nusiskundė besibaigiančiomis dujomis. Esą iš vaizdo medžiagos matyti, kad suprasdamas oro sąlygas, lietuvis nuo Les Droites bandė leistis pats.

„Jisai pabandė leistis. Ir jam tai nepavyko. Abejonių, kad jis žuvo, nėra“, - atsiduso alpinistas.

Anot jo, abu žuvusieji buvo labai stiprūs fiziškai, buvo pasinėrę į sveiką gyvenseną ir daug laiko praleisdavo treniruočių salėse. Esą nebuvo abejonės, kad vieni stipriausių ekspedicijos dalyvių įveiks ketvirtos kategorijos Les Droites maršrutą.

Medikai bando išsaugoti vieno ekspedicijos dalyvio pirštus

Pats E. Markšaitis ekspedicijos metu patyrė sumušimų. Su juo kopusioms dviem merginoms nušalo galūnės. Laimei, amputacijos neprireiks. Merginos šiuo metu jau gydomos Lietuvoje.

Dar vienas ekspedicijos dalyvis patyrė smarkesnių nušalimų, jis šiuo metu gydomas Prancūzijoje.

„Yra nerimas dėl dešinės rankos pirštų. Medikai daro viską, kad neprasidėtų gangrenavimas ir nereikėtų amputuoti. Medikai galutinį verdiktą paskelbs ketvirtadienį“, - sakė ekspedicijos dalyvis.

V.Vitkauskas: tokiomis sąlygomis alpinizmas ypač sudėtingas

Garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas žurnalistams pabrėžė, kad kopimas žiemos sąlygomis ypatingai sudėtingas. Pavyzdžiui, ledas tokiomis sąlygomis labiau panašus į stiklą, su juo sunkiau sukimba alpinistinė įranga.

Patyręs alpinistas prisiminė ne vieno kolegos žūtį. Esą kalnuose mirtis gali tykoti bet kur, ir kaltųjų paieškos būtų paprasčiausiai beprasmės.

V. Vitkausko sūnaus gyvybę taip pat nusinešė kalnai. „Aš tą patyriau. Ir dėl to pirmiausiai galvoju apie tuos, kurie dar lieka. Ir su rūpesčiu, ir su kančia. O galbūt ir su šviesiais prisiminimais“, - sakė garsiausias šalies alpinistas.

DELFI primena, jog praėjusią savaitę Alpėse dingo trys alpinistai iš Lietuvos. Pirmąjį gelbėtojams pavyko surasti. Antrasis sugebėjo atsiųsti SMS žinutę, kurioje nurodė mėginantis gelbėtis nuo šalčio išsikasęs duobę sniege. Sekmadienį ryte pakilęs gelbėtojų sraigtasparnis lietuvio nerado. Vėliau atlikto antrojo skrydžio metu alpinistas buvo pastebėtas gulintis be gyvybės ženklų.

Portalas leudauphine.com informuoja, kad gelbėtojai mėgino lynais nusileisti iki žuvusio lietuvio kūno, tačiau nesėkmingai.