Nustatyta, kad 2017 metų pavasarį nuteistieji, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, vienam iš nuteistųjų tam tikrą sumą pinigų skolingą vyrą vertė vykti į Jungtinę Karalystę. Nuteistieji jam žadėjo jį įdarbinti - ardyti automobilius, o daugumą jo uždirbtų pinigų planavo pasisavinti. Taip pat nuteistieji planavo išnaudoti nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms daryti.

Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis su M.P.J. susipažino, kai, norėjo parduoti savo telefoną bei dar keletą daiktų. Vyrams susitikus nukentėjusysis papasakojo, kad jam reikia pinigų, jis neturi darbo, todėl pardavinėja daiktus. M.P.J. pasiūlė jam paskolą, davė pasirašyti vekselį, pagal kurį nukentėjusysis per mėnesį turėjo grąžinti dvigubai didesnę sumą. Dar nepasibaigus skolos grąžinimo terminui, M.P.J. pradėjo grasinti ir smurtauti prieš nukentėjusįjį bei kartu su kitais dviem nuteistaisiais planuoti jo išvežimą į Jungtinę Karalystę.

Išsigandęs grasinimų, nukentėjusysis sutiko remontuoti M.P.J. močiutės namus ir tris dienas glaistė sienas, klijavo plyteles, atliko kitus vonios kambario remonto darbus, už tai negaudamas jokio užmokesčio. Todėl teismas pripažino M.P.J. kaltu ir dėl nukentėjusiojo išnaudojimo priverstiniam darbui dirbti.

„Šioje byloje nustatytas vienas iš būdu, kaip užverbuojami asmenys priverstiniam darbui užsienyje ar nusikalstamoms veikoms daryti. Asmenims reikėtų būti budriems ir išsiaiškinti: darbo sąlygas, užmokestį bei darbdavio kontaktus. Jeigu asmens atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas ar jam grasinama, ir tuo pačiu siūloma padėti įsidarbinti, tai jau turėtų būti signalas, kad darbą siūlančio asmens ketinimai nėra geri. Tokiais atvejais būtina kreiptis pagalbos į teisėsaugą“, - sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Raulynaitienė.