Avarija, per kurią nukentėjo viceministrė Rūta Bilkštytė, įvyko praėjusių metų rugsėjo 7-osios rytą, kai taksi automobilis „Toyota“ sustojo Gedimino prospekte išlaipinti keleivį, kuris atidarė duris ir užtvėrė dviračių taką.

„Triviali situacija: važiuoju prospektu (dviračiu taku), prieš mane staigiai sustoja automobilis ir atsidaro keleivio durelės tiesiai prieš nosį(prieš ratą) ir ..... babaach!!!! Lekiu ant šono su visu dviračiu!!!!!“ – pačią nelaimę aprašė viceministrė.

Dabar feisbuke nukentėjusi viceministrė pasidalino įrašu, kad prokuratūra neįžvelgė taksi vairuotojo kaltės dėl įvykusios avarijos.

„Tad važiuoji prospektu dviračių taku ir vairuotojas aplenkęs staigiai užkerta kelią ir sustoja kur nei stovėti, nei sustoti negalima – tai tavo lūžusi koja ar perskelta galva yra tavo nelaimė, o vairuotojui pakanka skirti 15 Eur baudą už ženklo pažeidimą, nes nėra priežastinio ryšio.

Kaip toj dainoje – pati kalta.

P.S. šio prokuroro nagrinėjamose bylose – vairuotojai ne kart a priori teisūs.

P.S. UAB „Bolt services Lt“ ar jūsų pavėžėjai ir toliau stos kur nori nepaisydami KET taisyklių?“ – piktinosi viceministrė.

Tiesa, susisiekus su tyrimą kontroliuojančius prokuroru Linu Gružu, jis sakė, kad kaltininkas šiame tyrime yra, tik ne vairuotojas.

Prokuroras paaiškino, kad įtariamoji šiame tyrime – dureles atidariusi keleivė, manoma, kad ji gali būti kalta dėl Baudžiamojo kodekso 139 str. numatyto nusikaltimo: nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

„Vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, sustojo draudžiamoje sustoti vietoje ir iš dalies įvažiavęs į dviračių taką. Tačiau baudžiamajame kodekse dėl padarinių kilimo yra tam tikros priežastinio ryšio taisyklės kol kas to priežastinio ryšio aš neįžvelgiu“, – Delfi sakė prokuroras.

Pasak jo, sprendimą nepateikti įtarimų vairuotojui nukentėjusioji dar galės skųsti, tuomet jį dar įvertins ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Keisti tyrimo viražai

Su Delfi bendravusi R. Bilkštytė akcentavo, kad ji jokios baudžiamosios bylos dėl avarijos išvis nenorėjo.

„Mano pirma intencija buvo, kad aš jokių bylų nenoriu. Būčiau atleidusi. Kad ir su sulaužyta koja, bet dirbau, išlaidų, kurias reikėtų padengti dėl avarijos, nebuvo daug, todėl nenorėjau bylinėtis“, – sakė ji.

Tačiau ikiteisminio tyrimo pradžia nepriklausė nuo viceministrės norų – po avarijos byla iškelti teisėsaugos iniciatyva pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), tam nereikia nukentėjusiojo pareiškimo.

Tik vėliau įvyko keista situacija, kai tyrėjai susisiekė su nukentėjusiąja ir paprašė jos pasirašyti jau paruoštą prašymą dėl ikiteisminio tyrimo perkvalifikavimo į nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Per daug nesigilindama į situacija šį prašymą R. Bilkštytė pasirašė ir tik vėliau sužinojo, kad pagal jį visa kaltė suverčiama keleivei.

Pašnekovės įsitikinimu, toks sprendimas nėra teisingas, jos nuomone, kaltė – abipusė, tiek keleivės, tiek vairuotojo.

„Visą kaltę nori suversti keleivei, kuri atidarė dureles ir nemato priežastinio-pasekminio ryšio, kad automobilis sustojo ant dviračių tako draudžiamoje vietoje“, – Delfi sakė ji.

Beje, nuomonės, kad kaltė abipusė, laikosi ir įtariama keleivė – ji pripažįsta savo kaltę, tačiau yra įsitikinusi, kad jei taksistas būtų sustojęs nepažeisdamas KET, avarinė situacija išvis nebūtų susidariusi.

Tačiau prokuroro vertinimu, tokie argumentai prasilenkia su teisine logika. Teisėsaugos įsitikinimu, keleivė privalėjo įsitikinti, kad tą padaryti saugu ir tai yra vienintelė įvykusios nelaimės priežastis.

Kaip pavyzdį, kad šioje situacijoje taksistas nekaltas, prokuratūra pateikė situaciją, kai be teisių važiavęs vairuotojas patenka į avariją, nors yra nekaltas.

„Teisės vairuoti neturintis asmuo visada turėtų būti pripažįstamas kaltu dėl eismo įvykių sukėlimo, nes jei jis būtų laikęsis taisyklių, jo su vairuojamu automobiliu įvykio vietoje išvis neturėtų būt“, – tokia analogija panaudojama aiškinant, kodėl KET pažeidęs taksistas dėl įvykio nekaltas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)