Klaipėdietis buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rudens vakarą, vairuodamas automobilį, nedaug viršydamas leistiną 50 km/val. greitį, turėdamas objektyvią galimybę iš tolo pamatyti pėstiesiems degant raudonam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją einančią moterį ir sustabdyti automobilį neprivažiavęs pėsčiųjų perėjos, automobilio nestabdė ir partrenkė pėsčiąją.
Pirmosios instancijos teismas išteisino vyrą, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji, išėjusi į važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui, pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi neadekvačiai ir ne kartą keitė savo judėjimo kryptį. Vairuotojui įvykio metu degė žalias šviesoforo signalas, o pamatęs kliūtį jis stabdė automobilį, bandė keisti automobilio važiavimo kryptį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent nukentėjusiosios veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiosios ir prokuratūros apeliacinius skundus, nustatė, jog išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, neįvertinus visų reikšmingų įrodymų. Nors nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė degant draudžiamam šviesoforo signalui, pėsčiųjų perėjoje judėjo nenuosekliai ir toks elgesys nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių reikalavimais, vis dėlto toks nukentėjusiosios elgesys nešalina vairuotojo atsakomybės, praneša Klaipėdos apygardos teismas.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis važiavo draudžiama važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, šiek tiek viršijo leistiną greitį. Vyras ne tik galėjo iš anksto pastebėti kelyje pasirodžiusią pėsčiąją, bet ją ir pastebėjo, nes signalizavo jai garsu, duodamas parodymus teigė, kad matė pėsčiosios blaškymąsi kelyje, dėl to, teismo vertinimu, turėjo pakankamai laiko sustabdyti automobilį. Vietoj to kaltinamasis pasirinko rizikingą, neabejotinai sukeliantį grėsmę pėsčiajai būdą išvengti susidūrimo – automobilio judėjimo krypties keitimą ir pavojingą manevravimą. Tokie veiksmai, nepaisant nukentėjusiosios elgesio kelyje pažeidimų, buvo eismo įvykio tiesioginė priežastis. Pažymėta ir tai, kad išteisintasis, nors ir važiuodamas esant leistinam šviesoforo signalui, visgi turėjo būti atidus ir atsargus, tačiau toks nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis, tačiau įvertinta ir tai, kad kaltinamasis būdamas jauno amžiaus yra daugiau nei 10 kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir net po šio eismo įvykio nesilaiko saugaus eismo taisyklių. Rizikingas nukentėjusios pradinių klasių mokytojos elgesys eismo įvykio metu pripažintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamajam paskirta 1431,08 Eur bauda. Nukentėjusiajai iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.