„Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galimai nejautė jokio skausmo“, – pareiškė 24 metų Šarūną S. itin žiauriai ir sunkiai sužalojęs anksčiau neteistas 50 metų palangiškis Juozas Dulkys.
Tokie teiginiai prasilenkia su sveika logika, nutarė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs nuteistojo ir jo advokato skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo J. Dulkys 4 metams pasiųstas į pataisos namus.
Be to, nuteistasis nukentėjusiajam turės sumokėti 45 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.
„Šarūnas S. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, jo kūnas nepataisomai subjaurotas matomoje vietoje – veido, kaklo srityse“, – trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Viktoras Kažys pažymėjo, kad sužalojimai nukentėjusįjį daro atstumiančiu, ant jo veido išlikusių randų negalima paslėpti, jie iškraipo veido asimetriją.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto nuo jo paskelbimo – J. Dulkys jau atlieka bausmę, jį teismo salėje suėmė Klaipėdos apygardos teismas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Dulkys dar praėjusių metų liepą, naktį iš 18-osios į19-ąją, Palangoje, Liepų g., prie garažo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu puolė Šarūną S., jį parvertė ant žemės ir itin žiauriai, tyčia peiliu dūrė bei pjaustė veidą, kaklą.
Vėliau ekspertai nustatė, kad į veidą buvo durta šešis, kaklą – ne mažiau kaip tris, o į rankų plaštakas – keturis kartus.
Šarūno S. veidas buvo nepataisomai subjaurotas – kai kurie randai siekė net 10 cm ilgį.
Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad konfliktas tarp vyrų kilo, kai vienos statybų bendrovės sargu dirbantis J. Dulkys nutarė išsiaiškinti, kas iš bendrovės pirties pavogė televizorių ir treniruoklį. Sargas įtarė, kad Šarūnas S. gali žinoti, kas pavogė daiktus, todėl išgertuvių metu jo paklausė. Šis įsižeidė dėl tokio klausimo ir sargui atsakė tik necenzūriniais žodžiais. Tada J. Dulkys išsitraukė peilį ir darbininką nutarė pamokyti.
Nors dėl savo elgesio nuteistasis atgailavo, tačiau įteikdamas apeliacinį skundą jis suabejojo, ar Šarūnas S. galėjo jausti skausmus, kai jam buvo pjaustomas veidas.
Nuteistasis manė, kad reikia paskirti teismo medicinos ekspertizę – esą priimant apkaltinamąjį nuosprendį reikia nustatyti, kokią įtaką skausmo jautrumui turėjo nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio ir ar randai gali būti pašalinti plastinės intervencijos būdu.
J. Dulkio teigimu, neteisinga teigti, kad Šarūno S. veidas buvo nepataisomai subjaurotas – esą vien tai, kad sužalojimai neišnyks savaime ar naudojant kosmetines priemones, nesudaro pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajam padarytas šiuolaikinės medicinos pagalba nepataisomas kūno subjaurojimas.
„Nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, galimai nejautė jokio skausmo, todėl kvalifikuojantis požymis „itin žiauriai“ nustatytas nepagrįstai“, – nuteistasis ir jo advokatas aiškino, kad veido subjaurojimą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris praeityje ne kartą teistas už vagystes.
„Šarūnas S. žinojo, kas įvykdė vagystes J. Dulkio saugomame objekte, tačiau atsisakė nurodyti nusikaltimą padariusius asmenis, be to, pagrasino susidoroti“, – nurodė apeliantai.
Tačiau tokie jų argumentai neįtikino teisėjų, kurie pažymėjo, kad pagal įstatymus kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastiniu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu.
Pasak teismo, jeigu tokiems padariniams pašalinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomu.
„Užgijus padarytoms daugybinėms žaizdoms Šarūno S. veido, kaklo ir plaštakų srityje susidarė ryškūs dideli randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas“, – teismo teigimu didelės apimties ir ryškūs randai prie nukentėjusiojo lūpų, akies, ausies iškraipo veido asimetriją ir daro jį atstumiančiu, negražiu.
Teisėjų teigimu, J. Dulskio panaudotas sveikatos sužalojimo būdas yra itin žiaurus, nepriklausomai nuo to, kokio stiprumo skausmą nukentėjusysis betarpiškai jautė, nuteistasis objektyviai atliko visus veiksmus, kad nukentėjusiajam sukeltų kuo didesnį skausmą.
„Skausmo stiprumas yra subjektyvus, kiekvienam žmogui individualus pojūtis“, – Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį apsprendžia ne nukentėjusiojo girtumas, o kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia.
Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė nuteistojo teiginius apie Šarūno S. elgesį – jis nebuvo provokuojantis.
„Šarūno S. elgesys iš esmės neprieštaravo moralės normoms, nebuvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą giminaitį, nebuvo panaudoti smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai, todėl jo veiksmus, grasinimus nėra pagrindo pripažinti provokuojančiais“, – nutarė teismas.