„Būtumėte prisisegę diržą, nebūtų taip atsitikę“, – pirmadienį nukentėjusiajam rėžė mažų mažiausiai „kelių gaidžio“ titulo vertas Vilniaus rajono gyventojas Vladislavas Ruselevičius. Per avariją sužalotas Kazys Jonutis mano, kad „kelių gaidžio“ vardo suteikimas tai yra mažiausiai, ko nusipelnė V. Ruselevičius.

„Nesuprantu, kaip tokius žmones žemė išvis nešioja – jis dar drįsta mane kaltinti, tiek metų siautėjo keliuose, baudų nemokėjo, o mane suluošinęs vietoj atsiprašymo siunčia užgaulius žodžius, gal dar jį išteisinkime?“ – kaltinamojo ciniškumu stebėjosi K. Jonutis.

27 metų V. Ruselevičius su jam į tėvus tinkančiu K. Jonučiu pirmadienį susitiko Vilniaus miesto apylinkės teisme – teisėja Ilona Mateikienė turėjo pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą dėl baisios avarijos, 2013-ųjų gruodžio 15-osios vakarą nutikusios Vilniuje, Lydos plente.

Avariją, kai kaktomuša rėžėsi į kitą automobilį, V. Ruselevičius padarė būdamas neblaivus – nustatytas beveik 1,9 prom. girtumas.

„Susipykau su sugyventine, prisigėriau ir važiavau“, – paklaustas, kodėl girtas sėdo prie automobilio vairo, sakė V. Ruselevičius.

Šioje byloje prokurorai nukentėjusiuoju yra pripažinę ne tik K. Jonutį, bet ir V. Ruselevičiaus bičiulį Ivaną Milevskį, kuris avarijos metu sėdėjo tame pačiame automobilyje su kaltinamuoju. „Aš jam neturiu jokių pretenzijų“, – pareiškė kaltinamąjį į teismą atlydėjęs bičiulis.

Į teismą be advokato atvykęs V. Ruselevičius vos tik prasidėjus bylos nagrinėjimui pareiškė, kad „gal ir būtų gerai, jeigu būtų advokatas“. Sužinojęs, kad pats turi jį pasisamdyti, jeigu turi lėšų, o jeigu nei pinigų, nei turto neturi, jam galėtų būti skiriamas valstybės advokatas, kaltinamasis prisipažino, jog pasistengs, kad kitame posėdyje būtų gynėjas.

„Nors ką padės tas gynėjas, jeigu pats esu kaltas“, – po to netikėtai pareiškė iki šiol su ramentu vaikščiojantis kaltinamasis, prašęs bylą nagrinėti be advokato. Vis dėlto, teismas suabejojo, ar V. Ruselevičius vėl nepersigalvos, todėl kad nebūtų pažeistos jo teisės į gynybą, teisėja nutarė leisti jam susirasti gynėją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo nelaimė, dėl kurios V. Ruselevičiui pateikti kaltinimai, nutiko Lydos plente, netoli geležinkelio pervažos – jo vairuojamas automobilis „VW Passat“ kaktomuša susidūrė su mikroautobusu „Fiat Ducato“.

Abi mašinos sudaužytos labai smarkiai, kliudytas ir šalikelėje stovėjęs „Chrysler“. Pastarajame automobilyje žmonių nebuvo.

„VW Passat“ važiavęs V. Ruselevičius ir jo metais vyresnis draugas I. Milevskis buvo prispausti sumaitotame automobilyje. Juos ištraukė ugniagesiai-gelbėtojai ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Sunkius sužalojimus per avariją patyrė mikroautobuse keleivio vietoje sėdėjęs K. Jonutis – kaip ir V. Ruselevičius, po avarijos jis buvo gydomas Reanimacijos skyriuje.

Automobilį „VW Passat“ vairavęs V. Ruselevičius neturėjo teisės vairuoti, nes ją buvo atėmęs teismas. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad per savo vairuotojo stažą jis 20 kartų vairavo transporto priemones būdamas neblaivus.

„Kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, tyrėja mane pakvietė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga – tada sužinojau, kad jis niekada nemoka baudų, tuo metu jam jau buvo susidariusi skola apie 80 tūkst. Lt, – sakė K. Jonutis. – Nesuprantu, kaip jis gali taip nebaudžiamas važinėtis gatvėmis – perka pigius automobilius ir juos daužo. Dar avarijos išvakarėse jis vairavo automobilį BMW – rėžėsi į tvorą Marijampolio miestelyje.“

K. Jonutis sakė, kad nors po baisios nelaimės jau prabėgo daugiau kaip 2 metai, tačiau avarijos kaltininkas jo net neatsiprašė. „Pats girdėjote, kaip teisme jis kaltų ieškojo – mane mokė, jog reikėjo prisisegti saugos diržą, bet ar jis matė, ar žino, kaip ten iš tikrųjų buvo“, – sakė nukentėjusysis.

Iki šiol su ramentu vaikščiojantis K. Jonutis tvirtino, kad jo kojos kaulas buvo taip sutrupėjęs, jog medikai iš pradžių net nesiryžo suteikti vilčių, kad jis galės vaikščioti. „Laimei buvo vienas gydytojas, kuris pasakė, kad reikia gelbėti, koją amputuoti visada suspėsime“, – sakė jis.

Tik gerokai vėliau K. Jonutis sužinojo, kad po avarijos jis buvo paguldytas į tą pačią palatą su V. Ruselevičiumi. „Po to pas jį dar draugai susirinko ir vos ne balių kėlė“, – sakė nukentėjusysis.

„Nežinau, kokia jam turėtų būti bausmė, bet juk jis turi būti nubaustas, net tyrėjai man prisipažino, kad nieko jam negali padaryti – o ko dar reikia, kad jis girtas kažką užmuštų? – stebėjosi K. Jonutis. – Nei jis dirba, nei baudas moka, vis perka mašinas už kelis šimtus litų. Gal išvis reikėtų padaryti, kad toks žmogus per savo gyvenimą negalėtų pirkti jokios transporto priemonės. Man, aišku, nuo to geriau nebus, bet kažką juk reikia daryti. Jeigu jis dabar taip šneka ir vos ne mane kaltina, ko dar laukti – kiek dar bus tokių sužalotų kaip aš?“

Jeigu teisme bus įrodyta V. Ruselevičiaus kaltė, jam grės laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.