Pirminiais duomenimis, atskleista kauniečių organizuota grupė į pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą buvo įtraukusi kelias dešimtis bendrovių, o apyvarta iš nusikalstamos veiklos siekė apie 10 milijonų litų.

Realizuojant surinktą informaciją, operacijoje dalyvavo 50 FNTT, Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie vienu metu įvairiose miesto vietose atliko kratas įtariamųjų butuose, namuose, automobiliuose, darbo vietose ir Kauno apskrities VMI darbuotojų darbo vietose.

„Radome tai, ko ieškojome“, - teigė tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas.

Kratų metu rasti reikšmingi įkalčiai: fiktyvių ir legaliai veikiančių įmonių apskaitos dokumentai, fiktyvių įmonių antspaudai, kompiuterinė technika ir kompiuterinės laikmenos su juodąja buhalterija. FNTT tyrėjai įtariamųjų namuose, bankų seifuose rado ir paėmė 1,4 mln. litų įvairia valiuta. Banko sąskaitose areštuota 2,4 mln. litų, o nekilnojamojo turto – už daugiau kaip 1,7 mln. Litų.

Pirminiais duomenimis, 49 metų D. K. kartu su kauniečiu 40-mečiu K. Ž. subūrė organizuotą grupę, į kurios veiklą įtraukė dar 17 asmenų.

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu atskleista, kad nusikalstamos veikos organizatoriai vienaip ar kitaip susiję su Daktarų gauja.

Tarp gaujos narių buvo ir puikiai ekonomiką išmanančių bei atitinkamą aukštojo mokslo diplomą turinčių asmenų.

Pareigūnai tikina, kad atskleisti sudėtingą PVM grobstymo schemą buvo itin sudėtinga. Atskleisto nusikaltimo mechanizmas buvo grindžiamas pinigų pervedinėjimu iš vienos sąskaitos į kitą, o grynieji pinigai niekada nebuvo naudojami.

Trys iš nusikalstamos grupės narių suimti vienam mėnesiui. Kitiems įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Organizuota grupė naudojosi nusikalstamai veiklai nuslėpti Kaune įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės dokumentais. Preliminariais duomenis, per tiriamą dvejų metų laikotarpį organizuota grupė apgaule įgijo ne mažiau kaip 2 milijonus privalomo mokėti PVM bei padėjo juridiniams asmenims apgaule išvengti dar ne mažiau kaip 2 mln. litų PVM mokesčio. Į organizuotos grupės veiklą buvo įtrauktos daugiau kaip 40 įmonių, tarp jų ir gerą vardą turinčios Kauno bendrovės, kurios naudojosi jų paslaugomis, siekdamos išvengti PVM ar jį įgyti, praneša FNTT.

Išaiškinti, kad tarp organizuotos grupės narių yra ir Kauno apskrities VMI darbuotojo, FNTT Kauno apygardos tyrėjams padėjo glaudus bendradarbiavimas su VMI vadovybe. Išaiškinta, kad grupės organizatoriai, vykdydami nusikalstamą veiklą, iš vieno buvusio Kauno apskrities VMI skyriaus vadovo, kuris šiuo metu dirba vyresniuoju specialistu, gaudavo visą informaciją apie organizuojamus patikrinimus ar mokesčių inspekcijos darbuotojų planuojamus veiksmus.

Dar viena VMI darbuotoja byloje figūruoja kaip specialioji liudininkė.
FNTT tyrėjų atskleistos organizuotos grupės organizatoriai realiai niekur nedirbo, gyveno prabangiuose Kauno centre esančiuose apartamentuose, namuose, važinėjo prabangiais automobiliais, keliaudavo po egzotiškus kraštus. Pareigūnai neatskleidžia įtariamųjų pavardžių, tačiau teigia, kad tai nėra viešoje erdvėje gerai žinomi asmenys.

Atliekant ikiteisminį tyrimą ir pareiškus įtarimus įmonių vadovams, bendrovės suskubo geranoriškai atlyginti valstybei padarytą žalą, tikslinti PVM deklaracijas. Į VMI sąskaitą įmonės jau pervedė dalį apgaule įgyto PVM, t. y. daugiau kaip 200 tūkst. litų, kitą dalį įsipareigojo sumokėti per kelis mėnesius.

Pirminiais duomenimis, fiktyvios įmonės „paslaugomis“ pasinaudojo apie 25 Kauno bei Lietuvos įmonės. Tačiau šis skaičius gali padidėti bene dukart.

FNTT Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra toliau tęsia ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisėto praturtėjimo, neteisėtos įmonės veiklos ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Aiškinamasi įtariamųjų ankstesnė veikla naudojant fiktyvias įmones, tikrinamas organizuotos grupės narių turto įsigijimo teisėtumas, atliekami veikiančių įmonių objektų tyrimai.