Vedamas iš teismo salės jis piktinosi, kad teismo posėdį stebėjo „šunys“ (greičiausiai jis turėjo omeny žurnalistus), todėl esą teismas ir negalėjo priimti kitokio sprendimo, o tik atmesti teikimą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė nepatenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl L. Jurio lygtinio paleidimo, nes nuteistajam dar liko kalėti 6 metai 3 mėnesiai ir 22 dienos. Kad nuteistasis būtų paleistas, netarpininkavo ir įkalinimo įstaiga – keturis kartus teistą L. Jurį anksčiau teismai net du kartus paleido anksčiau laiko, tačiau jis vėl darė nusikaltimus.
Beveik 9 metus kalintis L. Jurys antradienį teisme tikino, kad į laisvę veržiasi tik norėdamas padėti savo šeimai.
„Prašau gerbiamo teismo atkreipti dėmesį, kad pas mane yra šeima ir mažamečiai vaikai, šiuo krizės metu situacija yra kritiška – žmona bedarbė ir yra išvis be pajamų, tad prašau bent atsižvelgti į vaikus, – teisme sakė panevėžietis. – Aš suprantu, kad padarytas sunkus nusikaltimas, padariniai neatstatomi, bet dabar sudėtinga situacija šeimoje, prašau taikyti lygtinį paleidimą, pritaikant pačius griežčiausias apribojimus“.
Į šaltkalvio pareigas L. Jurį yra pasižadėjusi priimti viena Panevėžio bendrovė.
Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, teisme sakė prokurorė Eglė Grigaitytė. Ji pažymėjo, kad kaliniui anksčiau jau du kartus teismai yra taikę lygtinį paleidimą, tačiau jis vis tiek padarė naujus nusikaltimus.
Atmesdamas prašymą paleisti į laisvę anksčiau laiko teismas pažymėjo, kad už dviejų žmonių nužudymą juos susprogdinant bei dar vieno asmens sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistas L. Jurys yra charakterizuojamas gerai, tačiau jo asmenybę atskleidžia ne tik elgesys pataisos įstaigoje, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis.
Teismas taip pat pabrėžė, kad L. Jurys atliko dar tik nedidelę dalį bausmės.
„Teismas mano, kad nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo būtų pažeisti, jeigu būtų taikytas lygtinis paleidimas“, – pabrėžė teismas.
L. Jurys su bendrais buvo nuteistas, nes 1997 metų sausį įdėjo apie 750 gramų trotilo ir amonio nitrato mišinį į lietaus nutekamąjį vamzdį ir naudodamiesi nuotolinio valdymo pulteliu sukėlė sprogimą. Jo metu buvo mirtinai sužalotas G. Dzenis, o sunkiai sužeistas jo asmens sargybinis A. Kolesničenka tą pačią dieną ligoninėje mirė.
Manoma, kad Rusijos politiko padėjėjo nužudymą galėjo organizuoti garsus Telšių nusikaltėlis Vincas Šilys, tačiau teismui nepavyko jo kaltės įrodyti. Manoma, kad V. Šilys 1996-ųjų rudenį iš rusų banditų išgirdo pasiūlymą už 50 tūkst. JAV dolerių nužudyti G. Dzenį. Tada tik už 30 tūkst. litų įvykdyti užsakymą V.Šilys pasiūlė šiauliečiui Artūrui Kibildžiui. Šis vyras 2000-aisiais buvo nuteistas 19 metų nelaisvės už Šiaulių mokesčių inspekcijos sprogdinimo organizavimą ir atlikdamas bausmę mirė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo vėžio.
Prokurorų duomenimis, A.Kibildis į žvalgybą Maskvoje pasiuntė du savo gaujos narius, tačiau šie grįžo nukabinę nosis - V.Žirinovskio padėjėją G.Dzenį nuolat lydi keli asmens sargybiniai. Tada buvo nuspręsta maskvietį sprogdinti.
L. Jurys dar 2002-aisiais buvo teistas už sukčiavimą - jam bylą buvo iškėlę JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai.
Panevėžietis teisme aiškino, kad padaryti nusikaltimą jį privertė A. Kibildis – neva šis jį šantažavo dėl nesugrąžintos skolos. „Jis grasino ne tik mane nužudyti – nukirsti pirštus, užpilti benzinu, – teisme yra sakęs L. Jurys. – Žinau, kad jis grasino ir mano žmonai, kad jos akivaizdoje nužudys mūsų sūnų. Man pastoviai buvo daromas psichologinis spaudimas, kitaip pasielgti negalėjau“.