Tai trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas, pažymėjęs, kad dar prieš pusantrų metų priėmė sprendimą, kuriuo Lukiškių TIK buvo įpareigotas leisti sutuoktiniams pasimatyti nestebint prižiūrėtojams.
Anot teismo, priimtame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad sutuoktiniai turi teisę į ilgalaikius pasimatymus, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jį privaloma vykdyti.
Tuo metu Lukiškių TIK iki šiol H. Daktarui ir R. Daktarienei nesuteikia ilgalaikių pasimatymų – kalėjimo administracija papildomai kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, kaip vykdyti sprendimą: esą Bausmių vykdymo kodekse nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra numatytas toks leidimas.
Teismo tokie įkalinimo įstaigos argumentai neįtikino ir teisėjai nurodė, kad Lukiškės privalo vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, kurioje nurodoma, jog kiekvienas žmogus „turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas“.
Atmetęs prašymą išaiškinti, kaip vykdyti teismo nurodymą leisti H. Daktarui matytis su sutuoktine, teismas R. Daktarienei priteisė 50 eurų bylinėjimosi išlaidų. Prieš pusantrų metų, kai teismas įpareigojo Lukiškių TIK leisti R. Daktarienei matytis su sutuoktiniu, moteriai buvo priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kompensacija R. Daktarienei buvo sumokėta iš mokesčių mokėtojų sąskaitos.
Analogišką skundą teismui anksčiau buvo pateikęs ir H. Daktaras, jis taip pat laimėjo bylą prieš valstybę, atstovaujamą Lukiškių TIK.
Anksčiau teismas yra paskelbęs, kad Lukiškių TIK, užtikrindamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas, turėjo imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir taip saugoti ir puoselėti šeimą.
Teisėjai taip pat nurodė, kad tai, jog įkalinimo įstaigoje nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes kaliniams garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose laikantis Konvencijos nustatyto reguliavimo yra pozityvi valstybės pareiga.
Kreipdamasi į teismą R. Daktarienė nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekse nuteistiesiems iki gyvos galvos ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu nėra numatyti, tačiau dar 2013 m. EŽTT yra nurodęs, kad taip pažeidžiamos nuteistųjų ir jų šeimos narių teisės.
Šį pažeidimą 2015 m. yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
„Moteris nori vykdyti savo įsipareigojimus, duotą priesaiką prieš vyrą, bet savo pareigos negali atlikti neturėdama ilgalaikių pasimatymų – be jų sunku išlaikyti artumą“, – bylą nagrinėjant teisme sakė R. Daktarienei atstovaujantis advokatas.
Anot jo, situacijos, kai siekiama vyrą ir žmoną padaryti svetimais žmonėmis, primena gūdžius sovietinius laikus.
R. Daktarienė mano, kad valstybė, nesudarydama galimybės ilgesniam laikui susitikti su sutuoktiniu, bando išskirti šeimą.
„Jau eina aštunti metai, kai neturiu pasimatymų su sutuoktiniu, dėl to patiriu daug emocinių išgyvenimų, – prieš pusantrų metų teisme kalbėjo R. Daktarienė. – Mes stengiamės išlaikyti šeimą, o neturėjimas artumo gali pakenkti mūsų šeimos santykiams. Man šeima yra svarbiausias dalykas gyvenime – esame susituokę jau 36 metus, norėčiau tikėti, kad taip bus ir toliau, bet kad nepašlytų mūsų šeimos santykiai, trūksta to bendravimo, tos atmosferos.“
Pasak H. Daktaro sutuoktinės, valstybės institucijose dirbantys tarnautojai turėtų padėti išsaugoti šeimą, bet elgiasi priešingai.
„Manau, kad tam tikros valstybės institucijos neturėtų trukdyti siekiui išsaugoti šeimą ir turėtų įvertinti šeimos vertybes“, – pabrėžė ji.
Šiuo metu R. Daktarienei su H. Daktaru Lukiškėse suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai – du kartus per mėnesį po tris valandas. Šiuos sutuoktinių susitikimus stebi įkalinimo įstaigos darbuotojai.