Kad kairiųjų valdžios kasmet ilginamas šventinių dienų sąrašas niekaip nesusijęs su didėjančiu tragiškų nelaimių skaičiumi, mano mažiau nei trečdalis (30,1 proc.) apklaustų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojų.

Mažiau nei pusė apklausos dalyvių (45,6 proc.) įsitikinę, kad pagrindinė tragiškų gaisrų, taip pat ir tų, kurie apkartino šių metų Velykas bei Nepriklausomybės šventės paminėjimą, priežastis – lietuvių apsileidimas. Trečdalis mano, kad didžiausia bėda – girtavimas ir narkotikų vartojimas.

Apie penkiolika nuošimčių apklaustųjų mėgina pateisinti apsileidėlius, pabrėždami, jog žmonės nesusitvarko suskilusių kaminų, nepakeičia senos elektros instaliacijos dėl to, kad vargingai gyvena, neturi pinigų.

Šventiniais savaitgaliais ypač padidėjantį vairuotojų agresyvumą keliuose ir avaringumą ketvirtadalis didmiesčių gyventojų sieja su žema lietuvių kultūra, šiek tiek daugiau kaip penktadalis – su kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kitas penktadalis – su svaigalais.

Ir tik keturi nuošimčiai mano, kad pagrindinė avarijų priežastis – seni automobiliai arba prasti keliai.

Daugiau kaip keturiasdešimt nuošimčių apklaustųjų įsitikinę, kad agresijos keliuose ir buityje sumažėtų, jei lietuviai imtų turtėti ir daugiau pinigų skirtų savišvietai, kultūrai.

Tuo tarpu maždaug penktadalis (19,5 proc.) įsitikinę, kad nelaimes keliuose, buityje sustabdyti gali tik griežtos ir neišvengiamos tiek finansinės, tiek laisvės atėmimo bausmės.