I. Š. jo netenkinusį nuosprendį apskundė. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nuteistojo skundą atmetė.

Marijampolės rajono apylinkės teismo I. Š. 2012 m. balandžio mėn. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir jais pasinaudodamas svetimu vardu sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias kredito bendrovės pervedė pinigus, ir bandė sudaryti dar tris, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kredito bendrovėms atsisakius suteikti paskolas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklausiamas marijampolietis kaltu prisipažino visiškai ir papasakojo, kad 2011 m. vasario pabaigoje paprašė savo dukterėčios draugės I. S. atnešti jam iš namų kurio nors vieno iš tėvų banko kortelę, prisijungimo kodus ir slaptažodžius ir pažadėjo už tai jai duoti pinigų.

Maždaug po savaitės nepilnametė atnešė vyresniajai jos seseriai R. S. priklausančią elektroninę mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis.

Jais naudodamasis I. Š. neteisėtai atliko finansines operacijas, t. y. iš asmeninio kompiuterio prisijungęs prie kreditus išduodančių internetinių svetainių, užpildė paskolos paraiškas ir sudarė dvi paskolos – 750 ir 500 Lt – sutartis, pagal kurias pinigai buvo pervesti į elektroninės mokėjimo priemonės savininkės R. S. sąskaitą.

Kadangi nepilnametė I. S. turėjo dar vienos sesers M. S. banko kortelę, kuria galėjo pasinaudoti pinigams paimti, I. Š. iš kredito bendrovių gautus pinigus iš R. S. sąskaitos pervedė į M. S. sąskaitą, o I. S. šiuos pinigus paėmė iš bankomato ir atnešė I. Š. Už tai ji gavo 500 Lt. Vėliau kaltinamasis bandė sudaryti dar tris paskolos sutartis, tačiau jam nepavyko – kredito bendrovės atsisakė išduoti kreditus.

Marijampolės rajono apylinkės teismas I. Š. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir skyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (I. Š. tai jau ne pirmas teistumas), skyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą pataisos namuose.

Nuteistojo I. Š. paskirtoji bausmė netenkino, tad nuosprendį jis apskundė aukštesnės instancijos teismui. Apeliaciniu skundu marijampolietis prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Visgi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad I. Š. yra jau teistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dvi yra apysunkiai nusikaltimai, be to, jam jau taikytos Baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojančios su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimą, todėl apeliacinį nuteistojo skundą atmetė.