Apsukriai veikusi porelė sugebėjo apmulkinti ne tik nepažįstamus žmones, bet ir jos brolį bei jo seserį. Darbą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) siūlę D. Mažutė ir N. Laurutėnas pinigus paimdavo, tačiau savo pažadų neištesėdavo – juos tiesiog pralošdavo kazino.
„D. Mažutė kazino lošė didelėmis sumomis – per vieną vizitą išleisdavo tūkstančius litų, o kazino lankydavosi 2-3 kartus per savaitę“, – sakė vienas buvęs lošimo namų darbuotojas, taip pat nukentėjęs nuo sukčiuvienės.
Apsukri moteris buvo taip įsijautusi į savo vaidmenį, kad net pasisamdė vairuotoją, kuris ją vežiodavo į susitikimus pas būsimas aukas.
Svetimus pinigus linksmybėms leidusi porelė privalės grąžinti – antradienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė paskelbė, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktus D. Mažutę ir N. Laurutėną pripažįsta kaltais dėl sukčiavimo bei nurodė nukentėjusiesiems atlygti apgaule padarytą žalą.
D. Mažutė savo aukoms turės sumokėti beveik 60, o N. Laurutėnas – daugiau kaip 10 tūkst. Lt.
Be to, teismas nusprendė, kad kartą jau dėl sukčiavimo teista D. Mažutytė dėl aštuonių sukčiavimo epizodų nuteisiama 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui.
Tuo tarpu N. Laurutėnas pripažintas kaltu dėl keturių sukčiavimo atvejų – jam skirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį per šį laiką įsidarbinti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.
Siūlė gerai apmokamą darbą Dubajuje
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme paaiškėjo, kad D. Mažutė ir N. Laurutėnas savo aukoms siūlydavo gerai apmokamą darbą JAE rojumi vadinamame Dubajuje. Už įdarbinimą viešbutyje iš pradžių buvo pareikalaujama 4 tūkst. Lt – esą tiek kainuoja darbo viza. Tiesa, ši suma vėliau gerokai išaugdavo – reikėdavo mokėti ne tik už tarpininkavimą, bet ir už įvairių dokumentų tvarkymą.
Vienas vyras D. Mažutei buvo sumokėjęs net 20 tūkst. Lt – tikėjosi, kad bus įdarbintas ne tik jis, bet ir žmona.
Įtikinamai kalbanti moteris iš nukentėjusiųjų sugebėdavo išvilioti net tada, kai šie jau suprasdavo, jog jau yra apgauti. Maža to, D. Mažutė apgavo savo brolį, o N. Laurutėnas – savo seserį.
Teisme D. Mažutė ir N. Laurutėnas pripažino tik kai kuriuos kaltinimus ir kaltę vertė vienas kitam – D. Mažutė aiškino, kad sukčiavimo planą sumąstė VAD dirbęs N. Laurutėnas.
„Jis man pasakojo apie darbą JAE, kalbėjo apie keliones, tik sakė, jog negali užsiimti tokiais reikalais, nes yra pareigūnas“, – moteris teigė tik sutikusi padėti draugui.
Tuo tarpu N. Laurutėnas tikino, kad jokių žmonių neapgaudinėjo – esą pats buvo apgautas savo draugės.
„Pradžioje maniau, kad tas darbas egzistuoja, tik vėliau supratau, jog esu apgautas“, – N. Laurutėnas aiškino, kad tik trims žmonėms siūlė gerai apmokamą darbą Dubajaus viešbutyje, už kiekvieną surastą naują žmogų D. Mažutė esą žadėjo sumokėti po 500 Lt.
Kazino pasakojo, kad tėvas Dubajuje statys dangoraižį
Kas ta paslaptingoji D. Mažutė, bene geriausiai teisme atskleidė vienas buvęs kazino darbuotojas ir asmeninis moters vairuotojas.
Kazino dirbęs vyras teisme pasakojo, kad su D. Mažute susipažino savo darbo vietoje. „D. Mažutė pas mus labai dažnai lankydavosi, buvo nuolatinė klientė, – sakė nukentėjusysis. – Kadangi tuo metu vadovavau kazino, pažinojau visus nuolatinius klientus, turėjau su jais daug bendrauti. Su D. Mažute bendravau gana ilgą laiką, apie pusantrų metų.
Ji sudarė pareigingos, pasiturinčios moters įvaizdį, rengdavosi kaip turtinga moteris, lošė didelėmis sumomis – tūkstančiais litų per vieną vizitą, o ji pas mus lankydavosi 2-3 kartus per savaitę.
D. Mažutė man daug pasakojo apie savo veiklą, kuria užsiima – sakė, kad dažnai verslo reikalais skraido į Dubajų, čia dirbantis jos tėvas planuoja statyti dangoraižį“.
Nukentėjusiojo teigimu, pokalbių metu D. Mažutė „dažnai paminėdavo, kad jie yra draugai ir turėtų vienas kitam padėti, jeigu nutiks kokia nors nelaimė“.
Šiuos žodžius kazino vadovas prisiminė, kai vieną dieną buvo atleistas iš darbo. Apie tai sužinojusi D. Mažutė bedarbiu tapusiam vyrui bei jo žmonai pasiūlė išvykti į Dubajų dirbti viename iš penkių žvaigždučių viešbučių. Moteris teigė, kad vyras čia galės užimti viešbučio administratoriaus pareigas, o per mėnesį gaus 3 tūkst. JAV dolerių atlyginimą.
„Iš darbo buvau atleistas pakankamai netikėtai, todėl norėjosi pakeisti aplinką, – teisme vyras pasakojo, kodėl susidomėjo moters pasiūlymu. – Tada D. Mažutė man pasakė, kad reikia padaryti darbo vizas – esą ji pati galėtų sutvarkyti šį reikalą, nes dirba Dubajuje, o kitiems pasidaryti vizą beveik neįmanoma. Ji sakė, kad tai kainuos 4 tūkst. Lt vienam žmogui“.
Vyras teigė turėjęs tik 6 tūkst. Lt, kuriuos moteriai ir perdavė – likusius 2 tūkst. Lt D. Mažutė žadėjo paskolinti.
Vairuotojas aukas įspėjo, kad sukčiuvienė pinigus pralošia kazino
„Po kažkiek laiko man paskambino D. Mažutė ir pasakė, kad reikia sumokėti užstatą, kurį reikia pervesti į Dubajaus banką, – sakė nukentėjusysis. – Reikėjo dar 8 tūkst. Lt. Taip pat D. Mažutė paminėjo, kad už mano žmoną reikia sumokėti 5 tūkst. Lt, nes jai dar nėra 32 metų – tai būtų kaip užstatas, jog į JAE nuvažiavusi ji neištekėtų už kokio arabo ir nepasiliktų. Šis užstatas, kaip sakė ji, bus grąžintas, kai žmona grįš į Lietuvą“.
Į sukčiuvienės pinkles pakliuvęs vyras iš banko pasiskolino 5 tūkst. Lt ir juos pervedė į D. Mažutės motinos sąskaitą.
„D. Mažutė pasakė, kad reikalai eina į priekį, ruošiamos darbo vizos, žadėjo, jog preliminari išvažiavimo data bus liepos 2 d., – teisme kalbėjo apgautas vilnietis. – Mes dažnai susiskambindavome, o kažkurį savaitgalį D. Mažutė man pasakė, kad reikia dar sumokėti administracinį mokestį, kuris sudaro 930 Lt. Mes vėl šią sumą pervedėme. Jau tada pagalvojau, kad gali būti kažkas negerai, tačiau šią mintį vijau tolyn – pasitikėjau D. Mažute. Kai prieš liepos 2 d. su ja susitikome, D. Mažutė pasakė, jog viskas užsitęsė, stringa reikalai su darbo vizomis ir paprašė dar savaitę palaukti. Po savaitės jai paskambinau, D. Mažutė teisinosi, kad vis dar yra nesklandumų su vizomis. Tada susitikęs paprašiau grąžinti pinigus“.
Tuo tarpu buvusio kazino vadovo žmona teisme prisiminė, kad apie sukčiaujančią D. Mažutę jos vyrą įspėjo šios asmeninis vairuotojas.
„Kartą D. Mažutę į susitikimą atvežęs vairuotojas mums pasakė tokią frazę: „Jūs duodat, duodat tuos pinigus, ji jums žada, žada, o iš tikrųjų kiekvieną dieną važiuoja į kazino ir pralošia tuos pinigus“, – prisiminė moteris. – Tada mes supratome, kad viskas yra apgaulė“.
Sukčiuvienės biuras – kazino
Teismas apklausė ir D. Mažutės asmeniniu vairuotoju dirbusį vyrą. Jis neslėpė, kad buvo bedarbis, kai pamatė skelbimą, kuriame buvo siūlomas vairuotojo darbas. Su būsima darbdave susitikęs vyras sužinojo, kad dirbs nelegaliai, tačiau kas mėnesį gaus po 4 tūkst. Lt, o savo šeimininkę privalės vežioti jos asmeniniu automobiliu „Chrysler Concorde“ bet kuriuo paros metu.
Moterį kelis mėnesius vežiojęs, tačiau žadėto atlyginimo taip ir negavęs vairuotojas neslėpė, kad girdėdavo D. Mažutės pokalbius su nepažįstamais žmonėmis, kurių metu ji kalbėdavo apie darbą JAE.
Vyras teigė, kad D. Mažutę ir N. Laurutėną, kuriuos siejo esą gerokai artimesni nei draugų santykiai, dažniausiai veždavo į kazino Vilniaus „Akropolyje“. Čia, kaip moteris sakė savo vairuotojui, ji turi savo biurą. Tiesa, į jį vairuotojas taip niekada ir neužėjo – jo paprasčiausiai nebuvo.
Vairuotojas neslėpė matęs susitikimą su buvusiu kazino vadovu, kuris su žmona iš D. Mažutės pareikalavo grąžinti jai sumokėtus pinigus.
„Tada ji buvo labai pasimetusi, net užsirakino įlipusi į automobilį“, – teigė vyras, pažymėjęs, jog D. Mažutė ir jam siūlė darbą Dubajuje, už tai pareikalaudama 5,5 tūkst. Lt. Tiesa, vairuotojas tokiu pasiūlymu nesusigundė.
Parduodamus butus klientams aprodydavo tik iš tolo
Panašiai buvo apgauti ir kiti nukentėjusieji, ilgą laiką tikėję D. Mažutės ir N. Laurutėno pažadais.
D. Mažutė buvo nuteista ir dėl sukčiavimo nekilnojamojo turto sandoriuose. Vienam vilniečiui moteris buvo pažadėjusi įsigyti Vilniaus m. savivaldybei priklausantį butą lengvatinėmis sąlygomis.
Teisme nukentėjusysis sakė, kad moteris jam aiškino, jog verčiasi nekilnojamojo turto ir žemės sklypų pardavimu, todėl gali pigiau parduoti savivaldybei priklausantį butą.
„D. Mažutė mane veždavosi apžiūrėti namų, kuriuose esą bus parduodami butai, tačiau į namus žiūrėdavome tik iš tolo, į vidų neidavome, nes ji sakydavo, jog viduje vyksta remonto darbai“, – sakė nukentėjusysis. Jis D. Mažutei buvo sumokėjęs daugiau kaip 25 tūkst. Lt.
Dar vienas vyras nuo D. Mažutės nukentėjo, kai ši jam pažadėjo banke gauti 100 tūkst. Lt paskolą – vilnietis moteriai už tai sumokėjo 2,5 tūkst. Lt.
„D. Mažutė iš pradžių man prisistatė Ugne ir pasakė, kad dirba vienoje stambiausių nekilnojamo turto agentūroje“, – teigė paskolos taip ir negavęs nukentėjusysis. Tiesa, moteris vyrui vėliau grąžino 400 Lt.
„Niekada jam nesakiau, kad dirbu įmonėje, kurioje iš tikrųjų nedirbau, – kaltę teisme neigė D. Mažutė. – Su nukentėjusiuoju mane siejo tik skolos lošiant kazino, nes mes vienas kitam skolindavome pinigus lošimams“.
Teismas: nėra pagrindo netikėti nukentėjusiaisiais
Dėl sukčiavimo D. Mažutę ir N. Laurutėną kaltais pripažinęs teismas konstatavo, kad abu nuteistieji svetimus pinigus užvaldė apgaulės būdu veikdami bendrininkų grupėje.
„Nors kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuotas veikas, kaltę versdami vienas kitam, teismas jų parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes kaltinamųjų parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra pagrįsti ir kitais įrodymais, liudytojų parodymais, paskolos rašteliais“, – apkaltinamajame nuosprendyje pažymėjo teisėja A. Survilienė.
Pasak teismo, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiaisiais.
„Remdamasis jų parodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, siekdami užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, panaudojo apgaulę, pasireiškusią tuo, jog abu kaltinamieji nukentėjusiesiems siūlė vykti į JAE dirbti viešbučiuose, rinko tam reikalui iš nukentėjusiųjų pinigus, ėmė nukentėjusiųjų asmens dokumentus, melavo apie vizų darymą, apie neva iškylančias problemas, nors iš tikrųjų žinojo, kad tokių kelionių jie neorganizuoja“, – pabrėžė teisėja.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį nuteistieji dar galės apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
