Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienio rytą paskelbė, kad galimam žudikui Drąsiui Kedžiui talkino jo draugas Raimundas Ivanauskas, tuo metu buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė, taip pat kaltinta pagalba dalyvaujant nužudant, dėl kaltinimų yra išteisinta.

R. Ivanauskui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, nors prokuroras ir siūlė buvusį D. Kedžio artimą bičiulį atleisti nuo bausmės dėl prastos sveikatos.

E. Barauskaitė, kurią prokuroras siūlė įkalinti 8 metams, išteisinta, nes neįrodyta jos kaltė padarant nusikaltimus.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad R. Ivanauskas kartu su E. Barauskaite ir D. Kedžiu atvyko pas šiuo metu valstybės saugomą liudytoją Mindaugą Žalimą ir įkalbinėjo jį padėti D. Kedžiui „žudyti velnius“, išdėstė, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teisėjo J. Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas verslininką Andrių Ūsą, kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės.

Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad garso įrašai visiškai patvirtina R. Ivanauskui inkriminuojamas veikas, jog būtent jis kurstė M. Žalimą padėti D. Kedžiui nužudyti keturis žmones, pritarė savo patarimais, kurstė M. Žalimą padėti slapstytis D. Kedžiui, padėjo ruošiantis žudynėms ir pan.

Raimundas Ivanauskas
Turės sumokėti daugiau kaip 170 tūkst. eurų

Teismas iš R. Ivanausko nužudytojo J. Furmanavičiaus ir A. Ūso artimiesiems priteisė po 10 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti, be to, J. Furmanavičiaus seserims taip pat priteista 7,7 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.

Nužudytosios V. Naruševičienės tėvams Stasiui ir Tatjanai Stankūnams teismas priteisė po 20 tūkst. Eur, L. Stankūnaitei – 28 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš viso R. Ivanauskas turės sumokėti daugiau kaip 170 tūkst. Eur. Ieškinio užtikrinimui yra areštuotas jo turtas.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė sakė, kad teismas, įvertinęs visoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad jų yra pakankamai, jog būtų įrodyta, kad R. Ivanauskas kurstė vadinamąjį slaptąjį liudytoją M. Žalimą padėti D. Kedžiui nužudyti keturis asmenis (taip pat ir L. Stankūnaitę ir A. Ūsą) bei savo veiksmais, patarimais, pažadėjimu paslėpti padarė jam inkriminuotas veikas.

Eglė Barauskaitė
„E. Barauskaitės atveju teismas nustatė, kad nepakanka įrodymų pripažinti, jog ji padarė taip sunkiai įstatymo vertinamą nusikalstamą veiką, todėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis“, – sakė teisėja.

Anot jos, nors E. Barauskaitė ir dalyvavo kai kuriuose pokalbiuose, kuriuose buvo aptariami planai žudyti, tačiau visame bylos kontekste esą nepakanka konstatuoti, kad „ji elgėsi tyčia, to siekė, kurstė M. Žalimą, kad pastarasis padėtų nužudyti keturis žmones“.

Išteisindamas E. Barauskaitę dėl kurstymo padėti nužudyti kelis žmones teismas taip pat pažymėjo, kad M. Žalimo parodymai apie moters vaidmenį nėra itin informatyvūs, apsiriboja fragmentais, kurių esą nepakanka kaltei pagrįsti. Be to, teisėjų teigimu, apie pareigūnų užfiksuotus pokalbius E. Barauskaitė teisme paaiškino, jog jie įvyko po D. Kedžio mirties, o pokalbius apie ketinimus žudyti ji priėmė kaip girto R. Ivanausko paistalus ir fantazijas ir, nenorėdama sukelti konflikto, jam neprieštaravo.

Darydamas nusikaltimus taip pat turėjo sveikatos problemų

D. Kazlauskienė pabrėžė, kad teismas taip pat įvertino M. Žalimo vaidmenį Kauno žudynėse. „Vertinome kiekvieną jo parodymą, nustatėme, kad kai kurios detalės ne visai sutampa su kitais parodymais, bet kadangi įvykiai buvo seniai, 2009 m., laikėme, kad kai kas po tiek laiko gali ir nesutapti jo parodymuose“, – sakė ji.

Mindaugas Žalimas
Teisėjai įvertino ir D. Kedžio vaidmenį. „Priimant nuosprendį buvo pasisakyta, kokios veikos padarytos, teismas neišvengė ir pasisakymo, kas tas veikas padarė – kas nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę, – sakė Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė. – Kadangi kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas tik kurstytojų ir padėjėjų vaidmuo, teismas turėjo pasisakyti, kas apskritai buvo padaryta, kas galimai padarė tas veikas.“

Teismas nutarė nepasisakyti dėl D. Kedžio sesers Neringos Venckienės, kuri šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos, galimo vaidmens žudynėse. „N. Venckienės veiksmai nebuvo mūsų nagrinėjamos bylos objektas, teismas nagrinėjo tik pateiktą kaltinimą, stengėsi neišeiti iš jo ribų“, – sakė teisėja.

Nors prokuroras siūlė R. Ivanauską nuteisti, bet atleisti nuo bausmės dėl sveikatos, teisėjai nutarė, kad jis privalo bausmę atlikti pataisos namuose.

„Nors jis yra aklas, tai nustatė ekspertai, tačiau teismas įvertino tai, kad veikų darymo metu R. Ivanauskas taip pat buvo prastos sveikatos – matė ar silpnai matė, be to, buvo įvertinta, kad rega jam nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas, todėl nematėme reikalo jį atleisti nuo paskirtos bausmės atlikimo“, – sakė trijų teisėjų kolegijos pirmininkė.

Nei R. Ivanauskas, nei E. Barauskaitė dėl sveikatos problemų neatvyko išklausyti nuosprendžio.

J. Furmanavičiaus seserys: sieksime N. Venckienės atsakomybės

Byloje nukentėjusiomis pripažintos nužudyto teisėjo J. Furmanavičiaus seserys Sigita Uogintienė ir Birutė Čeplaitienė sakė, kad priima teismo nuosprendį tokį, koks jis paskelbtas, tačiau stebėjosi, jog buvusi R. Ivanausko sugyventinė buvo išteisinta.

Kaune nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius
„Sunku įlįsti į žmogaus sielą – kiek E. Barauskaitė inicijavo, kurstė savo šeimoje, be abejo, ji visapusiškai gynėsi, todėl belieka jai palinkėti, kad užaugintų savo vaikutį padoriu žmogumi, kuris nesektų tėvų pėdomis, – sakė S. Uogintienė. – Nepatikėjau, kad ji neprisidėjo prie žudynių planavimo. Asmeniškai tokie dalykai, kai bendraujama su nusikaltėliu tiesiogiai, kalbama, planuojama, geriama arbata, lydima į tam tikras vietas, – iš tikrųjų tai yra dalyvavimas ir pagalba. Manau, per švelniai teismas pasielgė, bet ar skųsime nuosprendį, dar nežinau, reikia jį išsamiai perskaityti.“

J. Furmanavičiaus sesuo įsitikinusi, kad teisėjai pasielgė teisingai, kai nusprendė, jog aklumu skundęsis R. Ivanauskas bausmę privalo atlikti įkalinimo įstaigoje.

„Buvo įrodytas R. Ivanausko dalyvavimas, jo pagalba, vis dėlto buvo padarytas baisus nusikaltimas – valstybės pareigūno žmogžudystė, – kalbėjo S. Uogintienė. – Vertėtų, kad jis atliktų bausmę, nes, manau, jis visą laiką simuliavo, vilkino, mes paskaičiavome, kad byla vien teisme buvo daugiau kaip trejetą metų – viskas užsitęsė neleistinai ilgai.“

Kauno centre, šalia namų, nušauto teisėjo seserys taip pat prisipažino, kad sieks, jog Kauno žudynių istorijoje būtų įvertinta buvusios J. Furmanavičiaus bendradarbės, D. Kedžio sesers N. Venckienės vaidmuo.

„Ji ne negalėjo prisidėti, o, manau, prisidėjo ir viską organizavo, – sakė B. Čeplaitienė. – Šiandien buvo teisiami ne pagrindiniai nusikaltėliai, žmogžudystė įvykdyta, o tikrieji kaltininkai yra nenubausti.“

„Dar reikia išanalizuoti teismo nuosprendį, o paskui, manau, šiuo keliu ir eisime, – seseriai pritarė ir S. Uogintienė. – Mes žinome, kad yra organizatoriai, iniciatoriai, pagalbininkai ir yra vykdytojas. Pagalbininkai ir vykdytojas jau yra nustatyti ir jų kaltė įrodyta, tuo metu neįrodyta, kad teisėjas J. Furmanavičius būtų ką nors ne taip padaręs, jog už kažkokius jo veiksmus būtų įvykdytas gatvės teisingumas. Organizatorius, matyt, turėjo tikslus, siekius, todėl Lietuvos teisingumas turėtų įrodyti, kas jis, ir atitinkamai nubausti. Vis dėlto, mes netekome jauno ir garbingo žmogaus.“

Neringa Venckienė
Tuo metu E. Barauskaitės advokatė Inga Blaževičienė sakė, kad teismas pagrįstai kaltinamąją išteisino: „Džiaugiuosi, kad teisingumas šioje stadijoje yra įvykdytas, dėkui Dievui, dėkui teismui už teisingumą.“

Pasak jos, akivaizdu, kad šioje byloje dar nepadėtas taškas – greičiausiai Kauno žudynių istorija bus narpliojama dar aukštesnėse teismų instancijose.

Ar nuosprendį aukštesnės instancijos teismui skųs prokurorai ir R. Ivanauskas, dar neaišku, tam jie turi 20 dienų.

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę ir baudžiamąją bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi M. Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J.Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.

Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.

2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Redas Savickas sakė, kad po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošėsi nužudyti keturis žmones ir ieškojo bendrininkų, o R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė esą pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.

Prokuroras R. Savickas teisme taip pat sakė, kad E. Barauskaitė ir R. Ivanauskas savo bičiulį D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R.Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.

Drąsius Kedys
Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus. Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.

Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.

Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.

Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.