Šį pirmosios instancijos nuosprendį skundė prokuroras, prašydamas E. Barauskaitę pripažinti kalta ir nuteisti, taip pat prašė priteisti teismo nustatytus žalos atlyginimo dydžius solidariai iš R. Ivanausko ir E. Barauskaitės, rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime.
Nuteistasis R. Ivanauskas ir jo gynėjai advokatai prašė R. Ivanauską išteisinti, teigdami, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų R. Ivanausko kaltumo įrodymų, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada neatleisti R. Ivanausko nuo bausmės dėl ligos.
Nukentėjusiosios Sigita Uogintienė ir Birutė Čėplaitienė bei jų ir nukentėjusiųjų Vitalijos Variakojienės, Alvyros Rastenienės, Nijolės Vilimienės atstovas prašė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir atmesti nuteistojo R. Ivanausko bei jo gynėjų apeliacinius skundus.
Išteisintoji E. Barauskaitė ir jos gynėja prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir tenkinti nuteistojo R. Ivanausko bei jo gynėjų apeliacinius skundus.
Lietuvos apeliacinis teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą ir kruopščiai susipažinęs su visomis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, kad R. Ivanauskas, duodamas patarimus, teikdamas priemones ir iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, padėjo įtariamajam Drąsiui Kedžiui (ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus) rengiantis nužudyti Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą bei padėjo nužudyti Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, tačiau Mindaugo Žalimo nekurstė nusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl I. Ivanausko nuteisimo dėl kurstymo panaikino ir dėl šios dalies R. Ivanauską išteisino, bet paliko galioti paskirtą bausmę už padėjimą D. Kedžiui rengiantis nužudyti keturis asmenis ir du iš jų nužudant – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) tai mažiausia laisvės atėmimo bausmė už labai sunkų nusikaltimą. Ji buvo skirta dar pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: R. Ivanauskas buvo teigiamai charakterizuojamas, dirbantis, neteistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kt.
Nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės Lietuvos apeliacinis teismas R. Ivanausko neatleido, nes pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad regos problemos nebuvo kliūtis padaryti inkriminuotus nusikaltimus. „Tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. Ivanauskas apako, – jo nuo atsakomybės neatleidžia“, – teigia teisėjai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika, nors ir vertinama kaip labai sunkus nusikaltimas, bet pasireiškė ne aktyviais fiziniais veiksmais, bet duotais patarimais, teikiant priemones ir iš anksto pažadant paslėpti nusikaltėlį, t. y. padėjimu padaryti nusikaltimą, nukreiptą į keturių asmenų gyvybės atėmimą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo R. Ivanausko sveikatos būklė nesukliudė jam nusikalsti, yra pagrįsta, o nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad nors šioje byloje ir neįvardytas nusikalstamų veikų vykdytojas, tačiau tai nereiškia, kad tokiam asmeniui padėję asmenys gali išvengti atsakomybės.
Byloje yra nustatytas R. Ivanausko ryšys su įtariamuoju D. Kedžiu (ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus) ir byloje pakanka įrodymų apie R. Ivanausko veiksmų rengiantis ir vykdant nužudymus apimtį.
Padėjėjas yra toks asmuo, kuris savo veika sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką: duoda patarimus, teikia priemones, šalina kliūtis, pridengia bendrininkus, pažada paslėpti nusikaltėlį ar nusikalstamos veikos darymo įrankį ir kita“, – BK sąvokas aiškina teisėjai. Padėjėjo skiriamasis požymis yra tas, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą.
Apeliacinis teismas prokuroro skundą atmetė, todėl E. Barauskaitė lieka išteisinta, o civiliniai ieškiniai priteisti tik iš R. Ivanausko.
Dėl žalos atlyginimo
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinius ieškinius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nukentėjusiesiems pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir jų dydis nustatytas, atsižvelgus į nukentėjusiųjų nurodytus patirtus dvasinius išgyvenimus ir į Civiliniame kodekse įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimus apie jų patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį bei finansines galimybes atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, nukentėjusiųjų, išskyrus nukentėjusiosios L. Stankūnaitės, pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkinęs iš dalies ir iš kaltinamojo R. Ivanausko neturtinei žalai atlyginti buvo priteisęs nužudyto J. Furmanavičiaus seserims S. Uogintienei, R. Burneikienei, V. Variakojienei, A. Rastenienei, B. Čėplaitienei, N. Vilimienei – kiekvienai po 10 000 Eur; nužudytos V. Naruševičienės tėvams S. Stankūnui ir T. Stankūnienei – kiekvienam po 20 000 Eur; nukentėjusiesiems G. Sakalinskaitei-Ūsienei, A. Ūsienei ir A. Ūsui – kiekvienam po 10 000 Eur.
Nukentėjusiosios L. Stankūnaitės civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas buvo patenkinęs visiškai ir jai buvo priteisęs visą prašomą sumą – 28 962 Eur – neturtinei žalai atlyginti.