Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad į laisvę paleistas G. Valiukevičius per du mėnesius turės įsidarbinti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, iki 2015 m. sausio 10 d. būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei atlyginti žalą nužudytosios teisėjos seseriai ir dukrai (liko išmokėti 56 tūkst. litų).
G. Valiukevičiaus paleidimui iš pataisos namų pritarė ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.
Buvęs Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjas G. Valiukevičius pataisos namuose turėjo kalėti iki 2015 m. sausio 10 d.
Nuteistąjį anksčiau laiko į laisvę paleisti nusprendusi teisėja Virginija Liudvinavičienė nutartyje pažymėjo, kad G. Valiukevičius yra atlikęs didžiąją bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai.
„Nuteistasis bausmės atlikimo metu apmąstė savo elgesį, yra motyvuotas prasmingam užimtumui: mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje staliaus ir siuvinių gamintojo specialybės, dirba, skaito, žiūri televizijos laidas, yra perspektyva, kad nuteistasis efektyviai spręs finansines problemas, sugebės susidoroti su finansiniais sunkumais“, – pabrėžė teismas.
G. Valiukevičius buvo nuteistas už savo draugės, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos L. Erentienės nužudymą bei neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir ginklų. Jie buvo rasti per kratą.
L. Erentienė Kauno klinikose mirė 2006-ųjų sausio 6-ąją – beveik po savaitės trukusios komos taip ir neatgavusi sąmonės. Pirmąją Naujųjų metų dieną į klinikas atvežtos moters gyvybę dar buvo galima išgelbėti – tereikėjo laiku iškviesti medikus.
Nagrinėjant bylą teisme liudytojai patvirtino, kad su teisėja apie penkerius metus gyvenęs jos sugyventinis prieš moterį vartojo smurtą.
„Mėlynes matė dukra, sesuo, tačiau L. Erentienė niekada nesiskundė, kad yra mušama“, – teisme yra sakęs prokuroras.
Naujųjų metų išvakarėse teisėjos draugas skambino jos motinai ir seseriai – skundėsi, kad L. Erentienė yra išgėrusi.
„Motina girdėjo, kaip dukra aimanavo, jog yra sumušta“, – kalbėjo prokuroras. – Jos sesuo taip pat patvirtino, kad tą vakarą prieš L. Erentienę buvo vartojamas smurtas“.
„Pylė į ausį, labai skauda, atrodo, kad būgnelis sprogo“, – tokie buvo paskutinieji teisėjos žodžiai seseriai.
Po šių skambučių, pasak G. Valiukevičiaus, L. Erentienė nuėjo į namo rūsį, tačiau lipdama laiptais nukrito. „Atsistojusi nuėjo į antrąjį aukštą miegoti“, – teisme yra sakęs teisėjos draugas.
Tiesa, moteris dar spėjo nusirengti, bet lovos nepasiekė – suklupo ant grindų. G. Valiukevičius tą vakarą net nepasidomėjo savo draugės būkle, ant grindų ją aptiko tik ryte.
Vėliau G. Valiukevičius pareigūnams aiškino, kad jo draugė Naujųjų metų išvakarėse išgėrė beveik visą butelį brendžio, kelis kartus buvo nugriuvusi... Tačiau po kelių teismo ekspertizių paaiškėjo, kad teisėja mirė dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais. Tai esą galėjo nutikti po kumščiu suduoto smūgio į kairiąją teisėjos akį.
Teisėjos draugas ne kartą tvirtino, kad L. Erentienė piktnaudžiavo alkoholiu, jis nuo visų tai slėpė, nes norėjo apginti jos garbę.