Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija ketvirtadienį paskelbė, kad atsisako patvirtinti komisijos nutarimą, nes dar negalima padaryti išvados, jog būdamas laisvėje G. Valiukevičius laikysis įstatymų ir nenusikals.
„Nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, nes nuteistas už labai sunkų smurtinį nusikaltimą – nužudymą, kuris sukėlė neatstatomas pasekmes ir padarė didelę žalą visuomenei bei nužudytosios šeimos nariams, – pažymėjo teisėjos Virginijos Švedienės pirmininkaujama teisėjų kolegija. – Be to, dar neatlikta didelė bausmės dalis, nes bausmės pabaiga – 2015 m. sausio 10 d., ir neatlyginta žala nukentėjusiesiems“.
Teismas taip pat pabrėžė, kad lygtinai į laisvę paleidus G. Valiukevičių bus pažeisti baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai, tarp jų – nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Tokių pačių argumentų laikėsi ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, taip pat atsisakęs patvirtinti
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą.
Skųsdamas apylinkės teismo nutartį G. Valiukevičius pažymėjo, kad jau atlygino didžiąją dalį žalos, įkalinimo įstaigoje režimo reikalavimų nepažeidė, yra lengvojoje grupėje, 12 kartų skatintas, pripažįsta žmogiškąsias vertybes.
„Esu susietas stipriais socialiniais ryšiais su šeimos nariais, žadu laikytis įstatymų, nenusikalsiu, gyvensiu pagal žmogiškuosius moralės principus, laisvėje būsiu naudingesnis visuomenei“, – skunde teismui nurodė nuteistasis.
Tai jau ne pirmas kartas, kai teismai atsisako G. Valiukevičių anksčiau laiko paleisti į laisvę. Dar kovą teisme jis aiškino, jog pardavė savo namą ir butą, kad bent iš dalies galėtų atlyginti nužudytosios dukrai ir seseriai padarytą žalą.
„Kad atlyginčiau teismo priteistą ieškinį, pardaviau viską, ką turėjau – namą prie Kauno botanikos sodo ir butą, noriu kuo greičiau atsikratyti likusios skolos, o tai galiu padaryti tik dirbdamas“, – yra sakęs G. Valiukevičius.
Nuteistasis žadėjo, kad kai tik galės, šiuos pinigus atiduos nukentėjusiosioms.
Vis dėlto, jis aiškino, kad iki šiol nepripažįsta kaltės. „Iki šios dienos nepripažįstu. Žinoma, vardan laisvės galiu pasakyti, kad pripažįstu, bet... Gerbiu teismo nuosprendį, teismas nuteisė teisingai, bet žinodamas, kokie pas juos (nužudytosios artimuosius – aut.past.) yra įtakingi medikai, negaliu sutikti su ekspertų išvadomis, o teismas jomis vadovavosi“, – teigė jis.
DELFI primena, kad buvęs Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjas G. Valiukevičius buvo nuteistas už savo draugės, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos L. Erentienės nužudymą bei neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir ginklų. Jie buvo rasti per kratą.
L. Erentienė Kauno klinikose mirė 2006-ųjų sausio 6-ąją – beveik po savaitės trukusios komos taip ir neatgavusi sąmonės. Pirmąją Naujųjų metų dieną į klinikas atvežtos moters gyvybę dar buvo galima išgelbėti – tereikėjo laiku iškviesti medikus.
Nagrinėjant bylą teisme liudytojai patvirtino, kad su teisėja apie penkerius metus gyvenęs jos sugyventinis prieš moterį vartojo smurtą.
„Mėlynes matė dukra, sesuo, tačiau L. Erentienė niekada nesiskundė, kad yra mušama“, – teisme yra sakęs prokuroras.
Naujųjų metų išvakarėse teisėjos draugas skambino jos motinai ir seseriai – skundėsi, kad L. Erentienė yra išgėrusi.
„Motina girdėjo, kaip dukra aimanavo, jog yra sumušta“, – kalbėjo prokuroras. – Jos sesuo taip pat patvirtino, kad tą vakarą prieš L. Erentienę buvo vartojamas smurtas“.
„Pylė į ausį, labai skauda, atrodo, kad būgnelis sprogo“, – tokie buvo paskutinieji teisėjos žodžiai seseriai.
Po šių skambučių, pasak G. Valiukevičiaus, L. Erentienė nuėjo į namo rūsį, tačiau lipdama laiptais nukrito. „Atsistojusi nuėjo į antrąjį aukštą miegoti“, – teisme yra sakęs teisėjos draugas.
Tiesa, moteris dar spėjo nusirengti, bet lovos nepasiekė – suklupo ant grindų. G. Valiukevičius tą vakarą net nepasidomėjo savo draugės būkle, ant grindų ją aptiko tik ryte.
Vėliau G. Valiukevičius pareigūnams aiškino, kad jo draugė Naujųjų metų išvakarėse išgėrė beveik visą butelį brendžio, kelis kartus buvo nugriuvusi... Tačiau po kelių teismo ekspertizių paaiškėjo, kad teisėja mirė dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais. Tai esą galėjo nutikti po kumščiu suduoto smūgio į kairiąją teisėjos akį.
Teisėjos draugas ne kartą tvirtino, kad L. Erentienė piktnaudžiavo alkoholiu, jis nuo visų tai slėpė, nes norėjo apginti jos garbę.