Šiuo metu Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantis V. Ročka teigia nebijantis pasakoti, kaip prižiūrėtojai jį esą vertė apkalbėti kitą nuteistąjį.
„Dabar jie man nieko negali padaryti, Kybartuose viskas yra kitaip“, – Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė jis.
V. Ročka – vienas iš trijų vyrų, pripažintų nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai dėl laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo bei plėšimo pateikti pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje gyvenusiam panevėžiečiui Tadui Ruzui.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad T. Ruzas esą kitus nuteistuosius vertė paimti per Vilniaus pataisos namų tvorą permetamus telefonus ir kitus kaliniams draudžiamus daiktus. Be to, jis esą iš kitų nuteistųjų atimdavo jų daiktus, vartodavo smurtą.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Ruzas kaltu nesijaučia ir neigia jam pateiktus kaltinimus ir aiškina, jog įkalinimo įstaigos darbuotojai su juo susidorojo. Tiesa, savo versijos jis dar teisme neišdėstė – teisėja Aldona Tumelionytė iš pradžių nusprendė apklausti nukentėjusiuosius.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pasakojęs, kaip T. Ruzas jį vertė paimti į įkalinimo įstaigą permetamus draudžiamus daiktus, teisme V. Ročka pareiškė, jog visa tai yra išgalvota.
„Iš tikrųjų nėra taip, kaip daviau parodymus tyrimo metu – bijojau, kad manęs neuždarytų į baudos izoliatorių, todėl turėjau taip sakyti, – sakė V. Ročka. – Viskas buvo kitaip – niekas manęs nevertė ir nereikalavo paimti draudžiamų daiktų“.
Nuteistasis teigė, kad kartą nuėjo pas vieną kalinį – norėjo pasiskambinti laisvėje esantiems draugams. „Tada mane nuvedė pas T. Ruzą, kur pasiskambinau“, – tvirtino V. Ročka.
Jo teigimu, apie tai netrukus sužinojo įkalinimo įstaigos darbuotojai.
„Man buvo pasakyta, kad už tai, jog skambinau, gausiu nuobaudą, o jeigu parašysiu paaiškinimą, jog T. Ruzas mane mušė ir liepė paimti permetimą, neduos nuobaudos, – kalbėjo nukentėjusysis. – Tuo metu norėjau, kad mane perkeltų į kitą sektorių, kuriame gyvendamas galėjau dirbti, todėl parašiau ant T. Ruzo“.
„Parašiau, ką man diktavo – kaip ir žadėjo, paskui mane pervedė į kitą būrį“, – V. Ročkos teigimu, kitiems kaliniams reikėdavo laukti mažiausiai parą, kol jų prašymus dėl perkėlimo į kitą būrį išgirs pataisos namų administracija, o jis buvo perkeltas per vieną valandą.
„Tai visiems sukėlė nuostabą“, – dėstydamas savo versiją aiškino jis.
Kaliniai vikresni ir gudresni už prižiūrėtojus
Kalinys dėstė, kad visiems yra žinoma, jog nuteistiesiems per įkalinimo įstaigos tvorą yra permetami įvairūs daiktai, dažniausiai mobilieji telefonai.
„Atvažiuoja žmogus, įmeta telefonus, pasiima pinigus – taip visuose pataisos namuose vyksta, niekam ne paslaptis“, – V. Ročka aiškino, kad vidaus tyrimo tarnybos pareigūnai bando kovoti su šiais pažeidimais, tačiau kaliniai esą yra vikresni ir gudresni.
Teisėjos paklaustas, kaip čia nutiko, kad jis tuos pačius parodymus davė ne tik įkalinimo įstaigos darbuotojams, bet ir vėliau jį apklausinėjusiems policijos pareigūnams, kurie pataisos namuose nedirba, V. Ročka sakė: „Jie vieni su kitais pasišneka ir susiderina, kaip reikia elgtis. Jeigu jiems nepatinka žmogus, jie jį „suės“, todėl turėjau sutikti su man keliamomis sąlygomis. Arba viskas būtų buvę kitaip“.
Kalinys tikino, kad jam buvo nesvarbu, kaip ateityje susiklostys T. Ruzo gyvenimas.
„Man tai buvo nesvarbu, aš tik norėjau, kad prie manęs nekibtų“, – tikino jis.
V. Ročys sakė melavęs, jog prieš teismą stojęs kaltinamasis vertė jį paimti iš laisvės permetamus telefonus, taip pat išsigalvojo apie pavartotą smurtą.
Liepė paimti telefonus, kitaip grasino „visą sulaužyti“
Panevėžiečio T. Ruzo pavardė buvo minima ir kitoje byloje, kurioje buvo teisiamas kitas Vilniaus pataisos namų „gyventojas“ Jonas Šukaitis iš Šilutės rajono. Nors jam tėra 25 metai, tačiau jis teistas jau 12 kartų.
Pareigūnai nustatė, kad J. Šukaitis dar 2010-ųjų kovo 23-ąją, apie 18.30 val., Vilniaus pataisos namuose kartu su nuteistuoju T. Ruzu vertė vieną nuteistąjį paklusti jų reikalavimams – paimti į pataisos namų teritoriją per tvorą permestus paketus su nuteistiesiems turėti draudžiamais daiktais. Kai nuteistasis nepakluso šiems reikalavimams, T. Ruzas jam sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių, o J. Šukaitis – ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas.
Per apklausą nukentėjusysis pasakojo, kad T. Ruzas jį nusivedė į antrame aukšte esančias gyvenamąsias patalpas, kur pareiškė, jog šis yra jam skolingas – kartą nepaėmė permesto siuntinio. Nuteistasis reikalavo, kad šis paklustų jo reikalavimams ir ateityje surinkinėtų visus neleistinus siuntinius.
„Tau nedaug liko kalėti, reikia tave visą sulaužyti“, – T. Ruzo žodžius per apklausą citavo nukentėjusysis. Pasak jo, nuteistasis panaudojo smurtą – jį yra sumušęs ir anksčiau.
Nukentėjusysis teigė, kad kartu su T. Ruzu buvo ir J. Šukaitis, kuris taip pat sudavė pora smūgių.
„Aš nekaltas – nei jį terorizavau, nei ką – užėjau pas draugą, praeidamas sudaviau pora smūgių“, – teisme sakė J. Šukaitis.
„Už ką?“ – kaltinamojo klausė baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja A. Tumelionytė. „Šiaip sau, praeidamas“, – nebandė slėpti J. Šukaitis.
Jis aiškino, kad už panaudotą smurtą yra baudžiamas jau antrą kartą – po incidento pataisos namų administracija jam skyrė nuobaudą ir „atskyrė nuo artimųjų“.