aA
Apie tai, kad bute nėra šeimininkų, vagys sužino net iš tokių smulkmenų, kaip prigrūstos pašto dėžutės, tad Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas Algis Iljeitis, planuojantiems atostogas visų pirma pataria susidraugauti su kaimynais.
Vagis, vagystė - karikatūra
© DELFI
„Jeigu su jais nebendraujate, yra draugų, pažįstamų, kuriems galima patikėti raktus. Palaistę gėles, jie tuo pačiu iš pašto dėžutės išims reklamas ir laiškus, vakarais kambariuose uždegs šviesas ir jeigu kažkas stebi, matys, kad namai - ne tušti“, - DELFI sakė pareigūnas.

Trečias dalykas, kurį akcentavo saugos skyriaus viršininko pavaduotojas - darbas su vaikais, kurie piktavaliams yra geriausias informacijos šaltinis.

„Pastebėkite, kodėl prie žaidimo aikštelių nuolat sukiojasi neaiškūs asmenys, - atkreipė dėmesį A.Iljeitis, - todėl mažuosius reikia mokyti savo džiaugsmais apie atostogas ar įsigytus brangius daiktus dalytis ne su visu kiemu, o tik su artimiausiais draugais“.

Įsirengiantys duris ar spynas gyventojai įspėjami rinktis tik patikimus meistrus, žinoti, kad jie šeimininkui turi paduoti neišpakuotus raktus, prašyti pateikti įmonės dokumentus, o ant garantijos ne tik pasirašyti, bet ir uždėti antspaudus, parašyti įmonės rekvizitų, kad prireikus būtų galiam su jais susisiekti.

„Niekada nevėlu pasirūpinti signalizacijos priemonėmis. Dažniausiai būna taip: žmogų apvagia, ir tada jis nutaria nebesukti galvos dėl turto saugumo, nes jau nebėra ko vogti. Tačiau iš tiesų, atsiranda ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą kartą“, - sakė pareigūnas.

DELFI: Būna nelaimėlių, kuriuos vis apvagia ir apvagia?

A.Iljeitis: Sunku pasakyti, su kuo tai susiję, ar žmonėms nesiseka, ar jie tiesiog savo elgesiu provokuoja tas vagystes. Aš tik stebiuosi, kaip jie po pirmo karto nepasidaro išvadų, neįsirengia signalizacijos, nepakeičia spynų.

DELFI: Kaip išvykstant atostogauti ar iškylauti apsaugoti savo turtą?

A.Iljeitis: Visų pirma tam pasitarnauja kaimyniška pagalba, nors kaimynais dažniausiai nesidomime, prisimename juos, kai susibarame, tačiau neturėtume pamiršti, kad geri kaimynai - dovana.

Vertėtų susipažinti su gyvenančiais šalia, žinoti, kas jie tokie ir kaip atrodo, nes pasitaiko ir kurioziškų atvejų, kai to paties namo gyventojai nenorėdami padeda vagims patekti pas kaimynus.

DELFI: Papasakokite, kaip.

A.Iljeitis: Pirmojo aukšto balkone rūkydamas vyras mato, kad kažkas bando įlipti į kaimyno balkoną. „Ką, kaimyne, įlipti bandai“, - paklausė. Tas pasakė, kad taip, tai vyras padavė jam taburetę, padėjo įlipti, o paskui sužinojo, kad gretimas butas apvogtas.

Kiekviename name yra žmonių, kurie dėl senyvo amžiaus ar negalios dienas leidžia namuose, todėl daug mato ir girdi. Pabendravę su jais, tikrai sulauktume pagalbos, kurios iki šiol nevertinome.

Viena vertus, parodytume tam žmogui dėmesį, kita vertus - jis taip pat mums galės pasitarnauti.

DELFI: Kokie ženklai išduoda, kad reikia susirūpinti turto saugumu?

A.Iljeitis: Reikėtų atkreipti dėmesį į nepažįstamus, kurie sukinėjasi aplink namą, lėtai važinėjančius automobilius. Tokiu atveju galima skambinti telefonu 112 ir pasakyti, kad įtartinas automobilis sukiojasi prie namų ir jame esantys žmonės žiūrinėja.

Jei pasakysite automobilio numerius, atvažiuos policijos patrulis ir patikrins tų asmenų dokumentus. Po tokių prevencinių veiksmų, jiems tikrai atkris noras lįsti į to rajono butus, nes patruliai bus surašę jų duomenis. Vagys žino, jog įvykus plėšimui iš karto prisimenama tokia informacija, todėl geriau traukiasi į kitą rajoną, kuriame nėra tokių budrių gyventojų ir policijos.

DELFI: Jūsų patirtis rodo, kad vagys iš pradžių linkę apsižvalgyti ir nelenda į bet kurį butą?

A.Iljeitis: Dažniausiai taip. Žinoma, pasitaiko ir spontaniškų vagysčių, kai narkomanai ar kiti asmenys pamato, kad gali lengvai pasipelnyti. Tokiomis vagystėmis ypatingai turėtų susirūpinti įmonės ir parduotuvės.

Įsivaizduokite pirmame aukšte esančią įstaigą dideliais langais. Baigėsi jos darbo laikas ir prie pat lango už plono stiklo paliekamas kompiuteris. Vagišiui ar narkomanui, pamačius tokį vaizdą, tikrai sunku atsispirti, nes grobis - lengvai pasiekiamas. Jam nieko nereikia daryti, tik išdaužti langą, pasiimti tą daiktą ir pasikišti po striuke. O problemų parduoti - jokių.

DELFI: Ar ne tas pats su butuose paliktais atdarais langais, balkonų durimis?

A.Iljeitis: Tas pats. Tačiau dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad išvažiuodami atostogauti, žmonės susitartų su kaimynais, kad iš pašto dėžutės išimtų laikraščius ir reklaminius skelbimus.

Tikėtina, jog atėjęs į laiptinę vagis pirmiausia pasižiūrės į pašto dėžutę. Jeigu ji pilna - 90 proc., kad gyventojas išvykęs.

Be abejo, yra žmonių, kurie netikrina savo pašto dėžučių, tačiau paprastai reklaminius skelbimus vis viena išima ir išmeta į šiukšlių dėžę.

DELFI: Kokios smulkmenos dar išduoda, kad buto šeimininkai išvykę?

A.Iljeitis: Labai daug informacijos pasklinda iš vaikų, kurie visiems pasakoja, kad išvažiuoja atostogauti, su smulkmenomis pasako kur ir kiek laiko bus.

Vaikams reikia paaiškinti ne tik tai, ko nekalbėti, bet ir kaip elgtis su raktais. Išbėgę į lauką ir sušilę jie nusirengia drabužius, kurių kišenėse raktai. Tai - dar vienas potencialus pavojus, kad raktai bus arba pavogti, arba juos nužiūrėjus padaryti dublikatai.

DELFI: Ar dažnai iš vaikų tiesiog atimami raktai?

A.Iljeitis: Pakankamai dažnai, tačiau dažniau vaikai galvoja, kad patys juos pametė. Gal ir pameta, tačiau policijos suvestinėse pilna pranešimų apie raktais atrakintas seifines ir kitokias duris. Iš kur tai? Vadinasi arba buto raktai buvo pavogti, arba buto savininkas ne visai apdairiai pasielgė tas duris statydamas.

Jei žmonės įsigyja geras duris, gerą spyną, turėtų pasidomėti, kas per firma jas įstato, ar joje dirba patikimi žmonės.

Pigiose firmelėse pilna nepatikimų žmonių, kurie dirba, kad prieitų prie raktų, durų, surinktų informaciją apie butus. Statant duris juk iš karto matyti, ko bute yra, koks žmonių gyvenimo būdas.

DELFI: Duris statantys darbininkai pasilieka sau raktus?

A.Iljeitis: O kodėl jūs manote vienos durys kainuoja 800 litų, o kitas, beveik tokias pat, įstato už 2 tūkst. litų? Reiškia pigi firma dirba nesąžiningai, atlyginimus mokėdama vokeliuose, arba naudojasi kitais būdais išlaikyti darbuotojus.

Patikimose įmonėse - mažesnė darbuotojų kaita, tad rizikos, kad pasitaikys nesąžiningas meistras, mažiau.

DELFI: Ar įmonės duoda garantijas, kad raktai - vienetiniai?

A.Iljeitis: Privalo, be to durų raktai turi būti atiduodami nepažeistoje pakuotėje. Savininkas pats juos išima ir duoda darbuotojams, o ne atvirkščiai.

Jei meistras duoda jau išpakuotus raktus, reikia rimtai susirūpinti. Be to, durų statytojams nereikia patikėti atsarginių raktų, nepalikti jų net gedimo atveju.

DELFI: Ar dar pasitaiko, kad vagys raktus randa po takeliais?

A.Iljeitis: Jau rečiau. Tačiau dažnai įmonėse seifo raktai paliekami ant seifo ar stalo.

„Slaptos“ sutartinės vietos raktams palikti - po takeliu, vazonu, elektros skydinėje, ar pašto dėžutėje - klasikinės, puikiai visiems žinomos, tad jomis naudotis nepatarčiau.

DELFI: Kur, išvykstant atostogauti, patartumėt palikti automobilių raktus, brangenybes, kitus vertingus daiktus?

A.Iljeitis: Banko ar kitos įstaigos seife. Tą pačią paslaugą pakankamai nebrangiai teikiame ir mes. Pavyzdžiui, Vilniaus apsaugos skyriuje seifo nuoma kainuoja apie 45 litus per mėnesį.

Žmonės brangius daiktus slepia visokiose vietelėse ir galvoja, kad jų niekas neras. Tačiau vagims jos seniausiai žinomos ir dažname bute vienodos: po patalyne, virtuvinėse spintelėse tarp miltų ir kitur.

DELFI: Tačiau brangios aparatūros į seifą nesukiši?

A.Iljeitis: Todėl nereikėtų atmesti galimybės įsirengti apsauginę buto ar namo signalizaciją. Tai labai praktiška, patogu ir ne tik per atostogas.

Naudotis signalizacija nesunku išmokti net mažamečiams vaikams. Maniškis nuo pirmos klasės naudojasi ir problemų nėra.

Be to, šios sistemos turi aktyvaus aliarmo arba priverstinio kodo išjungimo funkcijas. Tai pasiteisina net tuo atveju, jei prie durų kas nors pačiumpa jūsų vaiką ir prigrasina, kad išjungtų signalizaciją. Tokiu atveju jis gali surinkti tam tikrą kodą ir nors vizualiai atrodys, kad viską padarė teisingai, niekam nesukels įtarimo, kad neišjungė signalizacijos, apsaugos pulte bus gautas priverstinio išjungimo arba aliarmo signalas ir pareigūnai žinos, kad kažkas atsitiko.

Dažnai pasitaiko, kad paprastas vagis išsigandęs padaro žymiai blogiau, negu tik daiktą pavagia. Būna ir sužaloja, ir išgąsdina, tad signalizacijos nereikėtų kratytis arba galvoti, kad tai - labai brangus malonumas, skirtas daug uždirbantiems žmonėms.

Pačios paprasčiausios signalizacijos sistemos įrengimas kainuoja 600-700 litų. Tačiau jos siūlyčiau nepalikti vietiniame režime, geriau pajungti prie saugos tarnybos ar apsaugos policijos pulto.

DELFI: Ir kiek per mėnesį tokia paslauga kainuoja?

A.Iljeitis: Mūsų klientai už butą moka po 44 litus su PVM per mėnesį.

DELFI: Tačiau teko girdėti, kad kai kurie vagys labai profesionaliai dirba ir sugeba apvogti butus, kol atvyksta apsaugininkai.

A.Iljeitis: Yra tokių atvejų, nes jokia signalizacijos sistema, jokios durys negarantuos absoliutaus efekto, jei nebus suderintos tarpusavyje.

DELFI: Siūlote gyventi už grotuotų langų?

A.Iljeitis: Nebūtinai, dabar yra civilizuotesnių priemonių. Visų pirma, dedant langus, reikėtų pasidomėti, kaip jei atsidaro, nes 90 proc. plastikinių langų iš išorės atsidaro labai elementariai, netgi nepamatysite žymės, kol jums neparodys, kurioje vietoje jie sugadinti.

Dėl to reikėtų pasirūpinti vadinamaisiais langų apkaustais, kurie sustiprina lango rėmą ir neduoda taip paprastai jų atidaryti iš išorės.

Vietoje ne kaip atrodančių grotų galima naudoti metalines nuleidžiamas apsaugines žaliuzes, kurios labai estetiškai atrodo ir efektyviai saugo nuo vagių. Tačiau, vėlgi, nereikia pamiršti, kad jas reikia pajungti prie signalizacijos, antraip nebus jokios naudos.

Iš šiek tiek pigesnių variantų - apsauginės langų plėvelės. Jos iš viso negadina vaizdo, tačiau efektyviai saugo nuo spontaniškų vagysčių. Nesėkmingai pabandžius sudaužyti langą, vagims reikia stiprių nervų, kad toliau tęstų šį darbą.

DELFI: O gal geriau tiesiog apdrausti savo turtą ir nebesirūpinti saugos priemonėmis?

A.Iljeitis: Be abejo, draudimas geras dalykas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pasirūpinus saugos priemonėmis reikės mokėti mažesnes draudimo įmokas.

Antra - joks draudimas nekompensuos jums moralinės žalos, kai atvykstat linksmai nusiteikę iš gamtos ir pamatote sujauktą, ar, dar blogiau, pridergtą butą. Nekalbant apie tai, ką patiria vaikai, grįžę iš mokyklos ir radę atidarytas duris, neduok Dieve, patys tapę vagystės liudininkais arba net aukomis.

Be to, ne kiekvieną daiktą galima įvertinti pinigais. Yra tokių daiktų, kurie turguje kainuotų penkis litus, bet mums daug svarbesni už plazminį televizorių.

Aš - už draudimą, nes saugos priemonių nebūna per daug. Tačiau savisaugai irgi turi būti ribos. Ne kaip atrodysim, jei visi mūsų langai bus grotuoti ir į kiekvieną įtartiną krebždesį koridoriuje reaguosime su ginklu rankose tikrindami, kas nutiko. Reikia nepamesti galvos, bet padaryti tai, ką turime padaryti, privalome.

DELFI: Kada padaugėja butų vagysčių?

A.Iljeitis: Pavasarį ir rudenį, kai žmonės dažniau išvyksta į gamtą arba padirbėti į kaimus. O ypač - kai tik sušyla oras. Padaugėja išsiblaškiusių žmonių, kurie skuba į gamtą pamiršę uždaryti langus, balkonų duris, netgi duryse palikę buto raktus.

Vis dėlto, apie vagysčių sezoniškumą nevertėtų kalbėti. Vagystėms svarbesnis paros ir savaitės laikas. Nedarbo dienomis daugiau įsilaužimų pasitaiko tamsiu paros metu, o darbo dienomis - iš ryto, kai visi išeina į darbus ir mokyklas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Andrejus Illarionovas: dar niekada taip nesijaudinau dėl Ukrainos kaip šiandien (8)

„Žinote, pastarąsias kelias dienas esu Kijeve, daug bendrauju su įvairiais žmonėmis, klausausi...

Užkalnis: kaip būti socialinių tinklų nusipelniusia darbininke (7)

Kai varai atostogų, visada rašyk: „ Nu blemba atvičaju, JAU REIKĖJO MAN ATOSTOGŲ, nes kitaip...

Kristinai Brazauskienei diagnozuotas trečios stadijos vėžys: gydytojai siūlė operaciją, bet aš atsisakiau (26)

Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos respublikos prezidento Algirdo Brazausko žmonai Kristinai...

Lietuviai pasistato namus vos per porą mėnesių: tai vienas pigiausių būdų, bet tinka ne visiems (164)

Dauguma lietuvių svajoja apie nuosavą namą ir nuolat ieško būdų, kaip jį pasistatyti kuo...

Naujas skandalas dėl Trumpo: mįslinguose pranešimuose minimas skambutis Zelenskiui (24)

JAV žvalgybos priežiūros institucijos atstovas ketvirtadienį informavo įstatymų leidėjus...

Gyvai / Realybės šou „Dabar“. Kameros neišsijungs nė sekundei — kaip iš tiesų atrodo Benedikto Vanago diena? (1)

Ištisos dvylika valandų kartu — kuo gyvena ir ką veikia sėkmingiausi Lietuvos žmonės? Ar...

Paulius Gritėnas. Tylusis karas dėl Baltarusijos: ar gali laimėti Lietuva? (48)

Kremlius dar kartą truktelėjo Baltarusiją į savo pusę. Ilgalaikes kalbas apie Rusijos ir...

Lietuvoje prasidėjo išankstinė prekyba „iPhone 11“ serijos telefonais: kiek atsieis naujasis „Apple“ žaisliukas (34)

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai jau nuo vidurnakčio laukia „iPhone“ gerbėjų: prasidėjo...

Naujausiuose reitinguose – įspūdingas rekordas (207)

Visuomenės patikimumas Prezidento institucija pasiekė rekordinius vertinimus. Gitano Nausėdos...