Jūros bangų stumdomi, jie gulėjo baigę savo ilgą kelionę iš nepažįstamų kraštų. Kai kurie - jau apnuogintais raudonais kaulais - nudraskyti plėšriųjų paukščių ar ir žvėrių.

„Tikriausiai gervės. Blogas vadas buvo, neišvedė pulko teisingai“, - komentavo žmonės.

Juodkrantėje dirbantis paukščių specialistas Vytautas Pareigis, susipažinęs su fotografijomis, patvirtino, jog tai - gervės.

„Kadangi rastas ne vienas paukštis, matyt, žuvo visas jų pulkas. Kas kaltas? Manyčiau, kad neseniai tvyrojęs labai tirštas rūkas. Tik rūkas gali tokius paukščius paklaidinti. Nesuprato, kur krantas. Manė, kad leidžiasi ant žemės, o iš tiesų dar buvo jūra. Filosofiškai galima sutikti su mintimi, kad blogas vadas neišvedė teisingai pulko. Paukščių vadai keičiasi. Vadinasi, tas, kuris perėmė vesti pulką, pritrūko orientacijos, nesuprato, kas yra rūkas.

Gervės - labai ištvermingi paukščiai, perskrenda be sustojimo daug platesnius vandenis nei Baltijos jūra. Stebiuosi, kad jos žuvo prie mūsų pakrančių. Tai retas atvejis. Gervės, kritusios į vandenį, neturi jokių galimybių pakilti - plaukti nemoka, nėra į ką atsispirti, plunksnos peršlampa ir žūsta jūroje. Bangos išmetė į krantą. Garniai dar šiek tiek plaukia. Šiemet pats mačiau, kad jie moka laukti. O gervės - ne. Čia kritusių gervių laukė dar nemažas kelias. Jos turėjo pasiekti šiaurės Rusiją. Ten jų kolonijos gyvena“,- pasakojo ornitologas V.Pareigis.

Ties Juodkrante jūra tokių „dovanų“ kol kas neišmetė.

Tačiau V.Pareigis tvirtino, kad aptikti aukų per pavasarinį paukščių sugrįžimą nėra netikėta naujiena. Buvę atvejų, kai dėl tiršto rūko pasiklydo strazdai. Tada jūra tūkstančius jų metė į krantą.

Būna ir kitokių nelaimių. Pavyzdžiui, ir mokančius plaukti vandens paukščius pražudo išsiliejusi nafta.

Klaipėdiškiai dar atsimena žiemą, kai Melnragės, Girulių pajūris buvo nusėtas negyvomis pas mus negyvenančiomis ledinėmis antimis. Tada dar leisgyves jas gamtosaugininkai bandė plauti ir gaivinti.