Jauna moteris sako, kad šiandien ji – jau buvusi prostitutė, sugebėjusi susikurti naują gyvenimą: susipažino su vyru, kuris ją vedė ir susilaukė vaikelio, turi darbą, kuriame tegauna vos daugiau nei minimalų atlyginimą, tačiau, kaip pati pažymėjo, dorai ir negėdingai uždirbtą.

Agnė G. labai norėtų pamiršti savo praeitį, tačiau kol kas negali – Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį ją apklausė baudžiamojoje byloje, kurioje teisiama grupuotė, besipelniusi iš jaunų merginų prostitucijos. Įtariama, kad per dvejus metus „plaštakės“ sąvadautojams uždirbo daugiau kaip 246 tūkst. eurų.

Klientų buvo labai daug: per dieną – po 10-11 vyrų

Agnė G. buvo viena „darbščiausių“ sąvadautojų merginų – ji per metus grupuotės vadeivoms atidavė net apie 125 tūkst. Eur. Dar tiek pat, jeigu ne daugiau, liko jai pačiai. Tačiau šių pinigų moteris neturi – didžiąją dalį išleido narkotikams, nuo kurių priklausomybės dabar gydosi.

Būtent dėl narkotikų Agnė G. pradėjo prostitutės „karjerą“ – neturėjo pinigų kvaišalams, todėl vieną dieną ryžosi eiti ieškoti pinigų turinčių vyrų į sostinės Stoties rajoną. Čia ją netrukus viena merginų supažindino su vienu sąvadautojų – jaunai merginai pasiūlė mesti darbą gatvėje ir su kitomis panelėmis pasilinksminti norinčius vyrus aptarnauti specialiai tam nuomojamuose butuose.

Žinoma, ne už ačiū – Agnei G. buvo nurodyta, kad ji privalės atiduoti pusę savo uždarbio, bet užtat ja rūpinsis patikimi sąvadautojai, kurie ne tik suras klientų, bet ir užtikrins apsaugą.

Šiandien mergina sako, kad klientų ir nereikėjo ieškoti, nes jie patys “plaštakes” surasdavo – sąvadautojai internete talpino skelbimus, jog jaunos ir seksualios merginos mielai praleis laisvalaikį.

Apie tai, kad panelės teikia seksualines paslaugas, skelbimuose nebuvo nurodyta, tačiau tai vyrai nujausdavo, o tuo įsitikindavo vos tik paskambinę skelbime nurodytu telefono numeriu – atsiliepusi operatorė nurodydavo, jog valanda su žavia ir aistringa mergina kainuos 150 litų (43 Eur), o pusvalandis – 100 Lt (29 Eur).

Klientai taip pat galėdavo iš anksto pasakyti, kokio sekso pageidauja – merginos buvo pasiryžusios viskam. Bet pinigus visi vyrai privalėdavo sumokėti iš anksto, vos tik atvykę pas merginą: „Norėjome apsisaugoti – o jeigu paskui pabėgs?“

Agnė G.
„Būdavo vyrų, kurie norėdavo susitikti su dviem panelėmis, tada kaina būdavo dvigubai didesnė, – neslėpė ji. – Apie tai, kada atvažiuos klientas, man būdavo pranešama SMS žinute arba paskambinama telefonu.“

Agnė G. neslepia – darbo pradžia buvo gana sėkminga: per dieną jos teikiamomis seksualinėmis paslaugomis pasinaudodavo 10-11 vyrų. Tik vėliau jų skaičius sumažėdavo, bet vis tiek jos nuomojamame bute apsilankydavo nuo 5 iki 8 klientų, kai kurie pas ją atvykdavo nuolat.

Tarp jų būdavo ir užsieniečiai, kuriems prostitutės taikydavo dvigubus tarifus – per mėnesį Agnė G. teigia aptarnaudavusi 7-8 vyrus, gyvenančius ne Lietuvoje.

Užrašuose – informacija apie klientus

„Tokių, kuriems nerūpėjo seksas, niekada nebuvau sutikusi, o kai kurie vyrai su savimi atsiveždavo ir šampano išgerti“, – prisimindama savo darbą kalbėjo vilnietė.

Anot jos, dauguma vyrų buvo šykštūs ir vadinamųjų arbatpinigių nepalikdavo: „Arbatpinigius gaudavau labai retai, bet apie juos nieko nesakydavau sąvadautojams, pinigus pasilikdavau sau.“

Agnė G. prisipažino, kad dirbdama prostitute vedė užrašus – fiksuodavo, kiek per dieną aptarnaudavo klientų ir kokias pinigų sumas jie sumokėdavo.

„Rašydavau viską – ar buvo pusvalandinis, ar valandinis klientas, ar užsienietis, ar lietuvaitis – visa tai, jeigu galima sakyti, buvo mano buhalterija“, – toliau pasakojo ji.

Ir pridūrė, kad pusę uždirbtos sumos atiduodavo savo sąvadautojams Jevgenijui Vasiljevui ir Andrejui Filipekui, kurio žmona Oksana Filipek ir šios sesuo Žana Mikolajūnienė priiminėdavo klientų skambučius telefonu ir pranešdavo, kada atvyks klientai.

„Tuo metu Žana taip pat dirbo kirpėja, todėl mus, merginas, papuošdavo – už tai papildomai nereikėjo mokėti“, – atskleidė Agnė G.

Išvarė į gatvę, nes nesutiko patenkinti sąvadautojo

Dirbdama prostitute ji ne kartą buvo priversta keisti savo gyvenamąją vietą – dažniausiai dėl to, kad buto šeimininkai iš kaimynų sužinodavo, jog jų namuose gyvena prostitutės.

Jos teigimu, iš pradžių nelegaliam prostitucijos verslui vadovavo tik A. Filipekas, bet vėliau prie jo prisijungė ir J. Vasilejvas – kartą šis pas merginą atvyko kaip klientas, pasinaudojo paslaugomis ir pareikalavo pasakyti, su kuo ši dirba. Mergina iš pradžių nenorėjo išduoti sąvadautojo, bet kai vyras jai pagrasino smurtu, ši paskambino A. Filipekui.

„Kai atvažiavo Filia (taip merginos vadindavo A. Filipeką – aut. past.), paaiškėjo, kad jis yra gerai pažįstamas su Ženia (J. Vasiljevu – aut. past.), man liepė grąžinti iš jo prieš tai už suteiktas paslaugas paimtus pinigus“, – teisme prisiminė jauna motina.

Su A. Filipeku, kuriam buvo uždirbusi daugiau kaip 22 tūkst. Eur, ji nutraukė ryšius po vieno konflikto – sąvadautojas panoro pasinaudoti merginos teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, bet ši atsisakė, todėl buvo išvaryta į gatvę.

Kurį laiką mergina su kita prostitute bandė dirbti savarankiškai, bet klientų buvo nedaug, todėl nutarė tęsti bendradarbiavimą su J. Vasiljevu ir kartu teisiamu jo bičiuliu Edvardu Biliuku. Vyrai joms išnuomojo butą S. Konarskio g. – per porą mėnesių ji sako sąvadautojams atidavusi daugiau kaip 15 tūkst. Eur.

Persekioja praeities šmėkla

Savo uždirbtus pinigus Agnė G. išleisdavo narkotikams – bene kasdien važiuodavo į čigonų taborą.

„Būdavo, kad net pasiimdavau daugiau pinigų nei man priklausydavo – sąvadautojai dėl to nieko nesakydavo, – prisipažino ji. – Bet vieną dieną supratau, kad jau gana, kreipiausi į medikus ir ėmiau gydytis priklausomybę narkotikams. Ir dabar jų jau nevartoju.“

Metusi prostitutės darbą Agnė G. susikūrė naują gyvenimą – ištekėjo, pagimdė vaiką, dirba. Bet praeities šmėkla ją persekioja iki šiol – apie tai, kaip dirbo prostitute ir iš šio nelegalaus verslo pelnėsi jos sąvadautojai, privalėjo pasakoti ne tik policijoje, bet ir teisme.

„Vieną dieną atėjau į darbą ir sužinojau, kad manęs ieškojo policija – pati nuėjau į apklausą, nes nenorėjau, jog kiti žmonės žinotų apie mano praeitį, – sakė ji. – Neturėjau kitos išeities – norėjau pasakyti viską, ką žinau, maniau, taip mane paliks ramybėje, daugiau nereikės prisiminti to, ką patyriau. Juk turiu vyrą, vaiką, įsipareigojimų – man visiškai nebesvarbu, nenoriu, kad kažkas būtų kaltas, tenoriu vieno – kad manęs niekas nebeliestų.“

Agnė G. prisipažino, kad policijoje papasakojusi apie savo nuodėmingą praeitį tikėjosi, jog daugiau niekada ji nebus verčiama jos prisiminti.

„Jeigu būčiau žinojusi, kad vėl reikės eiti į teismą ir vėl pasakoti tai, kas buvo, tikrai nebūčiau sutikusi ir nieko nebūčiau pasakojusi, – tikino ji ir čia pat pridūrė: – Po tokio gyvenimo buvau kaip laukinukė – pykau ant viso pasaulio, ir ant policijos, kad mūsų laiku nesustabdė, buvau tikras pykčio kamuolys, tačiau policijoje ir dabar teisme nieko nemelavau – sakiau ir sakau tik tiesą.“

Tikra drama: noriu pamiršti šią istoriją

Po buvusios prostitutės apklausos teismo salėje kilo tikra drama – kaltinamoji Ž. Mikolajūnienė (kuri, anot Agnės G. ne tik priiminėdavo klientų skambučius, jiems nurodydavo vietą, kur jų laukia mergina ir apie tai pranešdavo prostitutei) suabejojo, ar liudytoja kalba tiesą. Ypač apie tai, kad Agnė G. ne kartą pusę iš vertimosi prostitucija gautos sumos atidavė ne tik sąvadautojams, bet ir vietoj jų atvykusiai Ž. Mikolajūnienei.

„Agne, vaikeli, ar tikrai tu tiesą sakai, argi tu man kada nors davei pinigus?“ – neslėpdama nuostabos klausė kaltinamoji.

Liudytoja nepalūžo: „Taip, Žana, taip, daviau, ir ne kartą“.

„Bet juk taip nebuvo, kodėl tu taip sakai, suprask, dėl tavo žodžių sėdžiu čia, mano gyvenimas gadinasi!“ – neatlyžo Ž. Mikolajūnienė.

Iš Agnės G. ji atjautos nesulaukė ir net apsiverkė: „O man nesigadina? Patikėk, kaip jis sugadintas, kiek dėl to aš turiu rūpesčių, aš noriu kuo greičiau pamiršti visą šią istoriją!“

Dar vienos prostitutės istorija: man reikėjo išlaikyti vaiką

Baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja Viktorija Šelmienė ketvirtadienį apklausė dar vieną prostitutę – vilnietė Aleksandra D. nebuvo tokia atvira kaip Agnė G., tačiau jos gyvenimo istorija ne ką mažiau šokiruojanti. Ir dar nežinia, kuo jis baigsis – ne vienerius metus prostitucija užsiimanti moteris neslėpė, kad iki šiol, kai tik turi pinigų, svaiginasi narkotikais.

„Esu namų šeimininkė“, – prisistatydama teismui sakė apvalių formų moteris. Ir čia pat pridūrė, kad prieš kelerius metus užsiimti prostitucija pradėjo ne iš gero gyvenimo – po skyrybų visiškai be jokių daiktų su mažamečiu vaiku ant rankų iš namų išvarė buvęs sutuoktinis.

„Neturėjau nieko – nei kur gyventi, todėl iš pradžių nakvodavau automobilyje“, – sakė Aleksandra D.

Aleksandra D.
Moteris pasakojo, kad kartą apie savo bėdas papasakojo pažįstamam Kostiai, kurio daugiau duomenų esą nežino.

„Jis man davė mintį, kaip galėčiau užsidirbti pinigų pragyvenimui“, – Aleksandra D. sakė, jog Kostia ją supažindino su J. Vasiljevu ir šio draugu Sergejumi Ginovičiumi, kurie esą išnuomojo trijų kambarių butą sostinės Mečetės g.

Už būsto nuomą moteris turėjo atsiskaityti kiekvienos dienos pabaigoje – už parą teko mokėti po 150 Lt (43 Eur).

Ikiteisminio tyrimo metu policijos tyrėjams pasakojusi, kad būtent sąvadautojai jai pasiūlė bute teikti seksualines paslaugas, teisme Aleksandra D. visiškai pakeitė savo poziciją, nors ir buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą liudijimą.

„Aš tuo metu, kai daviau parodymus policijoje, buvau apsvaigusi nuo amfetamino, o apklausos protokolą pasirašiau net neskaičiusi – niekada neskaitau dokumentų, kuriuose pasirašau“, – bandė teisintis liudytoja.

Teisme moteris tikino, kad esą niekas nežinojo, jog ji nuomojamame bute verčiasi prostitucija – pati internete talpindavo skelbimus, taip pat pati atsiliepdavo į klientų skambučius ir su jais tardavosi dėl atlygio bei susitikimo vietos. Jos mažametis vaikas tuo metu būdavo pas motiną.

Svarbiausia – per dieną aptarnauti du klientus

„Taip dirbau apie mėnesį, klientų nebuvo daug, bet man svarbiausia buvo per dieną aptarnauti du vyrus – iš vieno gautą uždarbį atiduodavau už buto nuomą, o iš kito likdavo vaikui pavalgyti, pragyvenimui“, – sakė ji.

Anot Aleksandros D., kartais per dieną ji susitikdavo su penkiais vyrais, tačiau būdavo tokių dienų, kai ji išvis neturėdavo klientų. „Buvau sau viršininkė, kada norėjau, tada ir dirbau“, – tikino ji.

Moteris taip pat prisipažino, kad su vienu vyrų – kaltinamuoju S. Ginovičiumi, kuriam buvo davusi Ryžo pravardę, užmezgė romaną ir kurį laiką gyveno kaip pora.

„Jis nežinojo, kuo užsiimu, o kai suprato ar kažkas pasakė, tarp mūsų kilo konfliktas ir išsiskyrėme“, – kad būtų įtikinamiau, jog ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo netiesą, teisme sakė Aleksandra A.

Po šio konflikto moteris išvyko dirbti į Vokietiją. Į čia ją nuvežė kitoje byloje dėl pelnymosi iš prostitucijos nuteistas Sergejus Masevičius ir kitas kaltinamasis šioje byloje – policijai gerai žinomas, bet dar neteistas šalia Vilniaus gyvenantis Andžejus Kirkevičius (33 m.). Jis šiuo metu yra teisiamas garsioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pateikti vadinajamai „Mokesčių inspekcijos“ grupuotei – tokio pavadinimo ji sulaukė dėl to, kad grupuotės nariai reketuodavo, apiplėšdavo ir kitaip terorizuodavo nelegaliai veikiančius verslininkus. Ši grupuotė buvo suplanavusi ir sostinės pramogų centro „Belmontas“ vadovo Anupro Mišeikio pagrobimą.

Be narkotikų negali atsigulti į lovą su nepažįstamuoju

Vokietijoje Aleksandra D. dirbo prostitute striptizo bare, bet po mėnesio su kita mergina nutarė išvažiuoti į Danijos sostinę – Kopenhagoje merginos gyveno viešbučiuose, apie savo teikiamas seksualines paslaugas skelbė vietos laikraščiuose, o gautą uždarbį pasilikdavo tik sau.

O vėliau grįžusi į Lietuvą tęsė prostitutės „karjerą“, bet taip pat dirbo viena, nors iš tų pačių sąvadautojų buvo sulaukusi pasiūlymo toliau dirbti kartu.

„Žinoma, buvau ne kartą pakliuvusi į policijos akiratį – jie atvažiuodavo į namus, apsimesdavo klientais ir paskui nubausdavo“, – neslėpė moteris, kuriai dėl narkotikų laikymo šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla.

Būtent dėl kvaišalų, kaip sakė Aleksandra D., nenusisekė jos gyvenimas: „Narkotikai suėdė mano smegenis“.

Bet jų moteris iki šiol neatsisako – jeigu tik turi pinigų, jų nusiperka.

„O narkotikus pradėjau vartoti tik dėl to, kad negalėjau perlipti per save, kai nusprendžiau užsiimti prostitucija, – teisme kalbėjo ji. – Kitaip negalėčiau su klientais, man taip lengviau juos aptarnauti.“

Stoties merginas pavertė princesėmis

Šioje baudžiamojoje byloje iš viso yra vienuolika merginų, kurios pelnymusi iš prostitucijos kaltinamiems sąvadautojams padėjo sukrauti milžinišką pelną.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus apskrities policijos ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai nustatė, kad sąvadautojai merginas susirado sostinės Stoties rajone – joms visoms buvo pateiktas pasiūlymas pakeisti savo darbo vietą – nebestovėti gatvėje, o seksualines paslaugas teikti išnuomotuose būstuose sostinės daugiabučiuose.

Su tokiu sąvadautojų pasiūlymu sutikusios merginos buvo paverstos tikromis princesėmis – net tos, kurios savo kūną pardavinėdavo vien tik dėl to, kad galėtų nusipirkti eilinę narkotikų dozę ir nuo kurių klientai gatvėje dažniausiai nusigręždavo, atsisakydami sumokėti ir vos kelioliką eurų už akimirką laimės.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apygardos prokuratūra nutarė, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl pelnymosi iš prostitucijos turi būti patraukti ir kiti neteisėtai veikę asmenys – kartą teistas J. Vasiljevas (34 m.), keturis kartus teistas A. Filipekas (37 m.), neteisti O. Filipek (32 m.), Ž. Mikolajūnienė (44 m.), E. Biliukas (33 m.), Saulė Tankelevičiūtė (32 m.) ir S. Ginovičius (34 m.).

Visi jie (išskyrus S. Ginovičių), įtariama, iš prostitucijos uždirbo 246 tūkst. eurų.

Dar tiek pat, jeigu ne daugiau, atiteko ir prostitucijos paslaugas teikusioms merginoms.

Bylos duomenimis, įtariama, kad kaltinamieji buvo iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje nuo 2010 m. kovo iki 2012 m. vasaros, kai įkliuvo policijai, organizavo, vadovavo ir pelnėsi iš vienuolikos merginų prostitucijos.

Seksualines paslaugas teikusias merginas grupuotės nariai surasdavo sostinės Stoties rajone – čia jos klientų ieškodavo tiesiog gatvėje. Merginoms sąvadautojai pasiūlydavo geresnes sąlygas – jos uždirbs daugiau, tačiau seksualines paslaugas teiks išnuomotuose butuose, be to, visada bus saugios.

Stoties plaštakės su tokiais pasiūlymais sutiko ir buvo apgyvendintos įvairiose sostinės vietose. Už valandą jos iš klientų imdavo 150 Lt (43 Eur), o už pusvalandį – 100 Lt (29 Eur). Pusę šios sumos atitekdavo prostitutei, o kita dalis atitekdavo už jų veiklą atsakingiems ir klientų skambučius priiminėjusiems sąvadautojams.

Už neįprastą prašymą – egzekucija

Savo paslaugas prostitučių sąvadautojai reklamuodavo internete. O kiek uždirbdavo iš merginų, jie fiksuodavo savo užrašų knygelėse – taip pareigūnai išsiaiškino, kiek iš tikrųjų uždirbo ir sąvadautojai, ir merginos.

O joms skųstis nebuvo ko – kai kurios jų per metus uždirbdavo ir apie 40-45 tūkst., o viena – net 125 tūkst. Eur. Dar tiek pat atitekdavo jų sąvadautojams.

Dauguma merginų, teikusių seksualines paslaugas, ne kartą yra baustos už vertimąsi prostitucija. O viena liudytojų net buvo nuteista, kai nuomojamame bute po susitikimo su klientu šį privertė susimokėti vien už tai, kad šis su ja norėjo išgerti arbatos ir pasižiūrėjo į ją pusnuogę.

Nekasdienė istorija paaiškėjo, kai į policiją kreipėsi pas prostitutę atvykęs vyras – jis sakė, kad su mergina susipažino internetu ir vieną vakarą paprašė draugo jį nuvežti pas nepažįstamąją. Vos tik užėjęs į butą vyras nepuolė į merginos glėbį, o paprašė kartu išgerti arbatos.

Kas iš tikrųjų įvyko prostitutės nuomojamame bute, taip ir tapo neaišku, nes vyras tikino, kad su mergina tik kalbėjosi, o ši prisipažino esanti prostitutė ir už pašnekesį pareikalavo pinigų. Tuo metu mergina tikino, kad vyras žinojo, pas ką važiuoja – atvykęs iš pradžių norėjo pasikalbėti, o paskui paprašė, kad ši nusirengtų iki apatinių drabužių.

Mergina išpildė tokį prašymą, o paskui, įtarusi, kad susidūrė su keistu klientu, paprašė susimokėti. Šis esą žadėjo pinigus atnešti iš automobilio, bet kol šis dar iki jo nenuėjo, prostitutė apie tai pranešė savo „stogui“ – šis grasindamas pistoleto formos suvenyriniu žiebtuvėliu pareikalavo sumokėti 200 Lt (58 Eur), nes kitaip bus nuvežtas į mišką ir peršautas.

Klientas atidavė ką turėjo – 160 Lt (46 Eur) ir du mobiliuosius telefonus. Ir iš karto apie tai pranešė policijai.