„Su Julija dažnai pykdavomės, bet tuoj pat susitaikydavome“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė nuosprendžio laisvėje laukiantis 33 metų J. Ivaška.

Jis neigė, kad tyčia nužudė savo sugyventinę ir tvirtino, jog įvyko nelaimingas atsitikimas, kai moteris iškrito pro daugiabučio langą.

Ikiteisminį tyrimą atlikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Boika teisme pagarsino, kad ne kartą dėl vagysčių ir plėšimų teistas J. Ivaška 2011-ųjų spalio 31-osios vakarą Vilniuje, Justiniškių g., savo tėvų namuose, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino konflikto su Julija metu užsimojo moteriai suduoti ranka, o ši, gindamasi smūgio, rankomis užsidengė veidą ir, praradusi pusiausvyrą, iškrito pro pravirą 7 aukšto langą.

Dėl patirtų daugybinių sužalojimų Julija žuvo iš karto įvykio vietoje. Ekspertai taip pat nustatė, kad mažametę dukrą auginusi vilnietė įvykio metu buvo neblaivi bei apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų.

Nuo metamfetamino buvo apsvaigęs ir J. Ivaška – jo šlapime rasta metamfetamino pėdsakų, spėjama, kad jis kvaišalais svaiginosi 48 val. laikotarpyje nuo tyrimo pradžios. Nors J. Ivaška teigė, kad tą vakarą su sugyventine ir dviem draugais gėrė degtinę, bet medikai jo kraujyje nerado alkoholio.

J. Ivaškai prokuratūra yra pateikusi kaltinimus ir dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis – sulaikymo metu pas įtariamąjį buvo rastas paketas su metamfetaminu.

Įslaptintas liudytojas: Julija iškrito, kai bandė gintis nuo smūgio

Nors J. Ivaška nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų, tačiau tyrimą atlikę sostinės policijos pareigūnai išsiaiškino, kad vyras gali meluoti – kriminalistams sutiko liudyti vienas vyras, po tragedijos sėdėjęs vienoje laikinojo sulaikymo kameroje su J. Ivaška.

Įslaptintu liudytoju Nr. 1 byloje įvardytas kalinys teigė, kad J. Ivaška jam prisipažino, jog su Julija susipyko dėl šios galimos neištikimybės ir norėjo jai suduoti smūgį, kai ši neatlaikė pusiausvyros ir iškrito pro langą.

Įslaptintą liudytoją teismas apklausė neviešame posėdyje – jo kaltinamasis nematė, tik girdėjo balsą.

Kaltinamasis: nuėjau miegoti ir nieko nemačiau

Tuo metu J. Ivaška teisme teigė, kad tą spalio 31-osios vakarą savo tėvų namuose linksminosi su savo sugyventine, draugu ir dar viena mergina.

„Nusipirkome degtinės, šampano, sėdėjome ir išgėrinėjome, – pasakojo kaltinamasis. – Prieš kelias dienas buvau vartojęs metamfetamino, todėl tądien blogai jaučiausi ir apie 22.30 val. nuėjau miegoti, sugyventinę ir draugus palikdamas kambaryje“.

Vyras teigė, kad po kiek laiko jį pažadino draugas ir paprašė apraminti Juliją – esą ši girta griuvinėja, kandžiojasi...

„Nuėjau, ją paėmiau už rankos ir nuvedžiau į kitą kambarį, – sakė jis. – Bet ji vėl nuėjo ir toliau gėrė. Po to mane vėl žadino draugas, sakė, jog į duris beldžiasi policija. Aš nesikėliau, sakiau, netriukšmaukite, prisukite muziką, nes galime gauti baudą dėl triukšmo. Vėl užmigau, bet mane dar kartą ėmė žadinti – policija vis dar beldžia į duris, be to, atvažiavo gaisrinė. Nuėjau į kambarį, kuriame Julija turėjo miegoti, pažiūrėjau pro langą ir pamačiau vaikščiojančius penkis patrulius. Nuėjau ieškoti Julijos, bet neradau. Tada dar kartą priėjęs prie lango apačioje pamačiau, kad kažkas ten guli...“.

Tik tada, kaip prisipažino J. Ivaška, jis atrakino buto duris ir įleido policijos pareigūnus.

Jis neslėpė, kad sulaikymo metu turėjo metamfetamino, tačiau tikino, jog tai – Julijos.

„Iš tikrųjų tuos narkotikus paėmiau iš Julijos, ji prieš porą dienų buvo nusipirkusi – sakiau, nevartok, kitą dieną per Vėlines reikės važiuoti į kapines, kaip tu atrodysi“, – teisme aiškino kaltinamasis.

Draugei priekaištavo dėl naujos pažinties

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ivaška įvykio aplinkybes pasakojo kiek kitaip ir prisipažino, jog tą vakarą tarp jo ir sugyventinės buvo kilęs konfliktas.

„Mūsų draugai nuėjo miegoti, o mes likome kambaryje ir ėmėme kalbėti apie tą patį vakarą gatvėje sutiktą buvusį Julijos draugą Arnoldą – Julija man aiškino, kad su juo jokių santykių nebuvo ir puolė mane bučiuoti, – prisiminė J. Ivaška. – Tada pasakiau, kad apie tai pakalbėsime kitą dieną, o ji nusprendė nueiti į kambarį pas draugus. Ją partempiau atgal į kitą kambarį ir liepiau miegoti, o kai vėliau mane pažadino, supratau, jog ji iššoko pro langą“.

Teisme paprašytas papasakoti apie susitikimą su Arnoldu, J. Ivaška tvirtino, kad jį sutiko prie parduotuvės, kai visi kartu ėjo pirkti alkoholio.

„Mes tik pasisveikinome, jis paprašė cigaretės, Julija davė, bet jis nepaėmė, nes iš mergos nepatogu imti, tai aš daviau“, – sakė kaltinamasis.

J. Ivaška neneigė, kad yra vartojęs smurtą prieš savo draugę. „Ji buvo neadekvatus žmogus, ypač kai išgeria – dažnai su ja pykomės, bet greitai ir susitaikydavome, na, gal kartą ranka esu jai sudavęs“, – sakė jis.

Kaltinamasis tikino, kad niekam nepasakojo apie įvykusią tragediją, kai buvo uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

„Ten nepriimta apie savo bylą pasakoti, juk ne pirmą kartą esu teistas, žinau, kiekvienas turi savo problemas ir niekam nepasakoja“, – sakė J. Ivaška.

Paklaustas, kodėl visas įvykio aplinkybes smulkiai atpasakojęs įslaptintas liudytojas aiškina kitaip, J. Ivaška sakė: „Tai nesąmonė, juk jau žiema buvo, kam sėdėti ant lango, tai kažkoks išmislas, taip net nebuvo, kam man taip pasakoti“.

Nužudytosios draugė: Julija pasakojo, kad ją bandė išstumti pro balkoną

Tuo metu teisme apklausta artima Julijos draugė neslėpė, kad nors tragiškai žuvusi moteris ir buvo impulsyvi, dėl savo grožio mėgavosi kitų vyrų dėmesiu bei kentė sugyventinio smurtą, tačiau į gyvenimą žiūrėjo labai optimistiškai.

„Ji buvo labai didelė optimistė – jeigu būdavo kas nors ne taip, nueidavo pas kirpėją, pasidarydavo šukuoseną ir toliau gyvendavo, – kalbėjo liudytoja. – Ji turėjo daug planų – ir namuose remontą pasidaryti, ir vaiką užauginti“.

Pasak jos, visiškai kitoks buvo J. Ivaška. „Grįžęs iš kalėjimo jis buvo labai agresyvus, be galo pavydus, nes Julija turėjo labai daug gerbėjų, jis įsiusdavo, jeigu ji tik neatsiliepdavo telefonu – vadinasi sėdi jau su kitu vyru“, – kalbėjo nužudytosios draugė.

Tiesa, ji neslėpė, kad draugė kartais pati išprovokuodavo konfliktus – netikėtai imdavo ir atsisėsdavo kitam vyrui ant kelių.

Liudytojos tvirtinimu, nors Julija su J. Ivaška dažnai pykdavosi, bet taip pat dažnai ir susitaikydavo.
„Jis atnešdavo Julijai gėlių ir jie vėl kartu“, – moteris stebėjosi, kad nužudymo vakarą jos draugė buvo apsvaigusi nuo narkotikų, nes visą laiką labai priešiškai žiūrėjo į narkotikus ir dėl savo sugyventinio pomėgio svaigintis tarp jų buvo kilęs ne vienas konfliktas.

„Pastarąjį pusmetį iki Julijos žūties visi susitikimai, kuriuose dalyvaudavau, baigdavosi jų konfliktais – J. Ivaška su ja elgdavosi labai nepagarbiai, ją stumdydavo, tampydavo, jeigu manęs nebūtų buvę, gal ir sudavęs būtų“, – kalbėjo liudytoja.

Moteris teigė žinanti du atvejus, kai J. Ivaška pavartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę. Kartą, jos teigimu, padarinius teko gydyti medikams. „Ji man paskambino ir prašė atvažiuoti, nes buvo sumušta ir laukė greitosios pagalbos“, – sakė gražuolės draugė.

Kitą kartą, liudytojos teigimu, Julija išgyveno tikrą dramą – vieno konflikto metu J. Ivaška esą balkone ją laikė už kojų ir lyg jas bandė perlenkti, taip išstumiant iš 7 aukšto. „Tai buvo vasarą“, – prisiminė moteris.

Buvęs Julijos mylimasis: ji norėjo iššokti iš dideliu greičiu važiuojančio automobilio

Visiškai kitokį nužudytosios veidą piešė kartu su J. Ivaška į teismo posėdį atvykęs, kaip pats sakė, buvęs Julijos mylimasis Robertas V. – su ja vyras draugavo dar prieš kelerius metus.

„Manau, ji pati galėjo iškristi, nes kai mes gyvenome, ji ne kartą kalbėjo apie savižudybę – esą jai atsibodo gyventi, nėra darbo, niekas nesiseka, – kalbėjo liudytojas. – Kartą, kai mes dar kartu gyvenome, ji bandė iššokti iš dideliu greičiu skriejančio automobilio“.

Liudytojas aiškino, kad išgėrusi alkoholio Julija savęs nekontroliuodavo. „Girdėjau ir apie narkotikus“, – sakė jis.

Tuo metu J. Ivaška, pasak Roberto V., esą yra labai ramus ir neagresyvus vyras.

Policijos patrulis: iš karto supratau, kad jis meluoja

Teismas apklausė ir po tragedijos į įvykio vietą atvykusį policijos patrulį, kuris jau tada suabejojo J. Ivaškos sakomais žodžiais.

Pareigūnas pasakojo, kad į įvykio vietą atvyko su kolega, kurį paliko prie moters kūno, o pats pakilo į 7 aukštą – buvo matyti praviras buto langas.

„Girdėjau, kad kažkas bute yra, tačiau į duris neskambinau – nežinojau, kiek žmonių yra viduje, o aš buvau juk vienas“, – sakė liudytojas.

Belaukdamas, kol atvyks pastiprinimas pareigūnas stebėjo pro laiptinėje esantį langą – iš jo matėsi vaizdas į kambarį, kuriame buvo praviras langas. „Po kiek laiko kažkas priėjo prie lango ir pasižiūrėjo“, – sakė patrulis.

Vėliau, kai atvyko pastiprinimas ir ugniagesiai, pareigūnai paskambino į duris, tačiau buvo priversti laukti net pusvalandį, kol J. Ivaška teikėsi duris atsidaryti.

Pasak patrulio, J. Ivaškai ir jo draugui buvo uždėti antrankiai. Paklaustas, kodėl durų neatidarė iš karto, J. Ivaška aiškino, jog labai bijojo – esą tada, kai atvažiavo ugniagesiai, pasižiūrėjo pro langą ir pamatė Juliją, kurią pažino iš baltos striukės.

„Supratau, kad jis meluoja, nes tuo metu moteris buvo jau uždengta ir jis negalėjo matyti, kas guli apačioje“, – pareiškė policijos patrulis.