Į Lietuvą plūsta naujieji narkotikai: jų pavartojus medikai dažnai jau nebegali niekuo padėti

Išėjęs į gatvę prie vieno iš Vilniaus naktinių klubų matau gatvėje gulintį ir besipurtantį maždaug dvidešimtmetį vaikiną. Jį ant žemės prispaudę laiko du policijos pareigūnai, o po kelių minučių atvažiavę medikai įneša jį į automobilį ir tik maždaug po dešimties minučių nuvažiuoja. Paklausus šalia stoviniuojančio būrelio jaunuolių, kas gi čia atsitiko, viena mergina teištaria: „Užrūkė spaiso“.

Spaisas arba chymkė – sintetiniai kanabinoidai, chemija purkštos žolelės ar tabakas, kurių poveikis imituoja marihuanos, tačiau poveikis kur kas stipresnis. Traukulių ištiktas jaunuolis taip ir apsigavo, kompanija rūkiusi suktinę pasiūlė ir jam, o šis galvodamas, kad patrauks žolės, kurios poveikis jam žinomas, iš tiesų gavo dozę chemikalų, kurie yra itin pavojingi, o perdozavus ar sumaišius su alkoholiu tampa labai pavojingi.

Suvaldyti – sudėtinga

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė DELFI sako, kad sintetiniai kanabinoidai išlieka vieni populiariausia naujoji psichoaktyvi medžiaga (angl. new psychoactive substances – NPS) ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių jaunuolių tarpe.

Dažnai NPS yra parduodami kaip mokslinių tyrimų tikslais naudojamos cheminės medžiagos (angl. research chemicals) ir teoriškai yra skirti darbui laboratorijose, tačiau tai tik priedanga narkotikų prekeiviams legaliai jais prekiauti. Tarp kitų gerai žinomų NPS yra mefedronas, kuris imituoja amfetamino poveikį arba khatas, veikiantis panašiai kaip LSD. Visų šių medžiagų išvardinti neįmanoma, nes šiuo metu skaičiuojama, kad egzistuoja maždaug 600 skirtingų NPS rūšių, o šis sąrašas kasmet pildosi. Nors nemaža dalis jų yra uždraustos, tačiau R. Mačiūnienė pripažįsta, kad sukontroliuoti jų vartojimą yra sudėtinga, bet įmanoma: valstybės imasi įvairių teisinių priemonių, siekdamos sumažinti šių labai pavojingų sveikatai narkotinių medžiagų pasiūlą.

„Sintetinių kanabinoidų, žinomų kaip kanapių poveikį imituojančių medžiagų, per visą stebėsenos laikotarpį nustatyta net 160 pavadinimų. Jie sukurti cheminėse laboratorijose, dažniausiai keičiant kontroliuojamų cheminių medžiagų struktūrą. Žinoma, kad atsiradusi rinkoje nauja medžiaga kažkurį trumpą laikotarpį gali būti legali, kol teisės aktų nustatyta tvarka įtraukiama į kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Beveik pusė iš naujai rinkoje atsiradusių medžiagų jau „a priori“ būna uždraustos dėl Lietuvoje galiojančios teisinės bazės“ – aiškina R. Mačiūnienė.

R. Mačiūnienė sako, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis (ENNSC), tokios medžiagos dažniausiai gaminamos Kinijos arba Indijos laboratorijose, o iš ten keliauja į Europą. Praėjusiais metais iš ENNSC gautas 101 pranešimas apie naujai pasirodžiusias psichoaktyvias medžiagas, o šiais metais – 60. Visoms yra nustatytos rinkos ribojimo priemonės, todėl Lietuvoje jos yra draudžiamos.

„Nėra taip padaroma, kad šiandien aptikome, rytoj uždraudžiame. NPS įtraukiant į kontroliuojamus sąrašus, nagrinėjamos galimo vartojimo ir paplitimo tendencijos, vertinama bet kokia informacija , susijusi su konkrečia medžiaga, atsižvelgiama į kitų valstybių taikomą praktiką. Sprendimą, nustatantį kontrolės pagrindus konkrečioms NPS ar medžiagų grupėms, priima Sveikatos apsaugos ministerija“, – sako R. Mačiūnienė

Pasak pašnekovės, kiekvieną cheminę medžiagą galima paversti kita chemine medžiaga, tai tik laiko ir sugebėjimų klausimas, o visos pasaulyje egzistuojančios chemijos uždrausti neįmanoma, todėl su NPS problema taip sunku kovoti. Maždaug pusė naujai atsiradusių medžiagų jau būna draudžiamos, kitų uždraudimo procesas nuo jų aptikimo rinkoje iki sprendimo priėmimo trunka apie 2 mėnesius.

„Šiai dienai mokslininkų taikomi metodai leidžia nuspėti naujų medžiagų atsiradimą, numatyti naujas galimas medžiagų struktūras bei naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tendencijas rinkoje“, – sako specialistė.

Legaliai pardavinėjo sostinės centre

Prieš kiek mažiau nei dešimtmetį šių narkotikų dar buvo galima nusipirkti tiesiog sostinės senamiestyje buvusioje parduotuvėje „Amsterdamas“, kuriai vadovavo šiais metais į Seimą kandidatavęs Tomas Ambrazas. „Deja, inovatyvios parduotuvės Lietuvoje neprigijo, todėl vykdžiau elektroninį verslą tarptautiniu mastu“, – apie šį verslą rašoma puslapyje „Ambrazas.lt“.

2008 – 2009 m. veiklą vykdžiusioje parduotuvėje „Amsterdamas“ buvo galima įsigyti ne tik sintetinių kanabinoidų, bet ir kitų vadinamųjų legalių ar naujųjų psichoaktyvių medžiagų (NPS) – mefedrono ar kvaitulinio šalavijo. Tiesa, visi šie Lietuvoje narkotikai buvo uždrausti, o kaip jau anksčiau rašė DELFI, parduotuvės vadovai atsisėdo į teisiamųjų suolą. T. Ambrazo verslo partneris Rokas Einikis už disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda sėdo į kalėjimą šešeriems metams, tuo tarpu pats kandidatas į Seimą, nors ir buvo teisiamas dėl to paties nusikaltimo, atsipirko lengvesne bausme. Jis nuteistas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Už tai jam skirta 25 MGL dydžio (941,5 Eur) bauda.

Nors „Amsterdamas“ užsidarė, jų pardavinėti narkotikai ir toliau lieka gana lengvai prieinami jaunimui, dalis jų legalūs, o atsakingos institucijos pripažįsta kovojančios visomis išgalėmis, tačiau suvaldyti visko nėra pajėgūs.

Siųstis darosi vis sunkiau

Pasak R. Mačiūnienės, jaunuoliai šias medžiagas užsisako internetu, o po to jos dažnai pardavinėjamos kaip tradiciniai narkotikai: amfetaminas, ekstazis ar marihuana, nes NPS poveikis dažniausiai būna labai panašus į šių narkotikų.

Interneto forumuose jaunuoliai netgi dalinasi schemomis, kaip užsidirba iš tokių nelegalių narkotinių medžiagų, esą siunčiasi NPS už 10 eurų, po to juos parduoda keliolika kartų brangiau ir gauna 700 eurų ar daugiau.

Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas teigia, kad tokios pinigų sumos yra visiškai realios: „Net nepriklausomai, ar tai naujosios psichoaktyviosios medžiagos ar „klasikiniai“ narkotikai – nusikalstamas narkotikų verslas, deja, tuo pasižymi.“

Senesnėse internetinėse diskusijose teigiama, kad anksčiau, prieš 2 – 3 metus, paštu atsisiųsti kvaišalų buvo labai lengva ir praktiškai visi siuntiniai pasiekdavo žmones. Viename forume dalinamasi istorija, kaip muitinė sulaikė NPS siuntą, tačiau po kelių mėnesių žmogus sulaukė voko su atsiprašymo laišku ir narkotikais. Tačiau forumų dalyviai diskusijose pabrėžia, kad dabar muitinės kontrolė tapo kur kas griežtesnė, o sėkmės šansai sumažėjo iki minimumo.

G. Kulikauskas sako, kad narkotikų siuntimas internetu populiarėja. Muitinės kriminalistai šiemet jau pradėjo 232 ikiteisminius tyrimus dėl kvaišalų pašto siuntose, 2015 m. buvo pradėti 102 tokie tyrimai, 2014 m. – 85. Muitinės atstovas paklaustas, ar šie skaičiai reiškia, kad narkotikų siunčiamasi daugiau, ar muitinė tiesiog griežčiau kontroliuoja jų siuntimąsi, teigia, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.

„Abu atsakymai teisingi: reaguodami į didėjantį narkotikų siuntimo paštu skaičių, koncentruojame muitinės pareigūnų pastangas užkirsti tam kelią, taigi, atitinkamai didėja ir sulaikymų, ikiteisminių tyrimų skaičius. Manome, kad kol kas situaciją valdome gana efektyviai, tačiau tendencijos - jog mėginimų parsisiųsti narkotikus paštu skaičius kasmet didėja kartais - neramina. Tad čia labai tikimės ir žiniasklaidos priemonių pagalbos - kad smalsūs, bet neatsakingi jaunuoliai suvoktų kokios skaudžios gali būti tokio lengvabūdiškumo pasekmės“, – sako G. Kulikauskas.

Dažniausiai narkotikus siunčiama iš Nyderlandų (130 atvejų), Ispanijos (41), Didžiosios Britanijos (22), Vokietijos (9), Kinijos (6) arba Čekijos (3). Tarp narkotinių medžiagų vyrauja „Ecstasy“ piliulės (49 atvejai), kanapės (42), o populiariausias NPM – augalinės kilmės medžiagos, mirkytos sintetiniuose kanabinoiduose sulaikytos 26 kartus.

Apgauti muitinės nepavyks

Forumuose jaunuoliai dalijasi ir informacija, kaip siekdami išvengti atsakomybės siunčia narkotikus svetimu vardu ir į svetimą pašto dėžutę, tačiau G. Kulikauskas teigia, kad toks metodas jiems yra žinomas ir tikrai nepadės nusikaltėliams.

„Turime priemonių atskleisti tokioms gudrybėms. O kvaišalų pirkėjai išties neretai užrašo nieko apie narkotikų siuntą nenutuokiančio ir jos nelaukiančio kaimyno, bendramokslio ar atsitiktinio pažįstamo adresą. Bet jei jau taip nutiko, pareigūnai visada skiria daug dėmesio nustatyti konkrečių asmenų kaltę ir atsakomybę. Įrodymų rinkimas, ikiteisminis tyrimas tam ir skirtas. Vis dėlto raginame būti budriems ir nedalinti savo adresų atsitiktiniams pažįstamiems“, – sako G. Kulikauskas.

Pašnekovo teigimu, apkvailinti pareigūnus nepavyks ir slepiant narkotikus įvairiuose daiktuose: „Siuntėjams dažnai atrodo, kad jie sugalvojo unikalią ir neįtikimą slaptavietę, tačiau žmonių fantazija vis vien linkusi vaikščioti išmintais takeliais. Daugelis įsivaizduoja sugalvoję kažką naujo ir neįtikimo, kai toks būdas naudotas jau prieš dešimtmetį ir pasikeitus madai tiesiog pamirštas. Tad didesnę patirtį turintys pareigūnai puikiai žino tradicines slaptavietes.

Kadangi kiekiai sąlyginai nedideli narkotikai slepiami ir mažesniuose daiktuose – pavyzdžiui, įvairiuose egzotiniuose dekoratyviniuose suvenyriniuose daiktuose, kompaktinių diskų dėkluose, maisto produktų, pavyzdžiui, riešutų sviesto indeliuose, prietaisuose – telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir panašiai. Tačiau gana dažni atvejai ir kai siunčiama visai nesimaskuojant.“

Kad narkotikus įmanoma parsisiųsti jų nė neslepiant tvirtina ir internautai. „Dažniausiai tai yra laiškas su su daugybe A4 formato dokumentų, kur prirašytos medžiagų cheminės sudėtys ir kita informacija, yra įspėjimai, kad medžiagos net negali liestis su oda, ant maišelio taip pat užklijuojamas lipdukas „Not for human consumption“ (liet. – nevartoti žmonėms)“, - apie narkotikų siuntimą internetu rašė vienas vaikinas.

Gresia iki 10 metų kalėjimo

G. Kulikauskas priduria, kad kyla ir kitokių grėsmių siunčiantis narkotikus internetu, pavyzdžiui, užsisakius marihuanos prekeivis kaip dovaną į siuntą įdės dar ir tabletę, kad vartotojas užsikabintų ant sunkesnių narkotikų.

Nors užsisakyti narkotikų gali pasirodyti paprasta, užtenka kelių mygtukų paspaudimų internete, įkliuvę teisėsaugai būsite apkaltinti narkotikų kontrabanda, kuri kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Tiesa, teismas beveik pusei įkliuvusių žmonių pastaraisiais metais skiria pinigines baudas.

„Kalbant apie mažas siuntas, mes esam ne dievai ir negalim garantuoti, kad 100 procentų sulaikom ir kiekvieną siuntą patikrinam. Gali žmogus džiaugtis, kad jis vieną ar antrą kartą neįkliuvo, bet jis anksčiau ar vėliau įklius. Ir kai įklius, turės teistumą. Kaip taisyklė, ne 100, bet 90 atvejų tai jauni žmonės, iki tol neteisti, smalsūs, iki šiol studijuojantys ir tas siuntimas liūdnai baigiasi, teistumu biografijoj. Kažkada tie žmonės, gal ne dabar, bet kažkada gailėsis, kad jaunystėje taip neatsakingai elgėsi. Kas žino, gal jie po 20 – 30 metų būtų norėję tapti politikais ar kažkuo, o praktiškai karjera ta kryptimi būtų sudėtinga“, – sako G. Kulikauskas.

Vartotojai – bandomosios žiurkės

Interneto forumuose atsiranda jaunuolių, kurie aiškina, kad NPS siunčiasi, nes jaučiasi saugiau nei pirkdami narkotikus gatvėse, į kuriuos dažnai būna primaišyta neaiškių medžiagų, tuo tarpu vartodami NPS jie tiksliai žino, ką gauna.

Medicinos mokslų daktaras ir gydytojas klinikinis toksikologas Tomas Vilius Kajokas sako, kad vartotojai dažniausiai tikrai nežino, ką vartoja, visų pirma dėl to, kad dažnai yra sukuriamas NPS prekės ženklas, o narkotiko sudėtis nuolat keičiama.

„Kadangi pardavinėja medžiagas ir ji turi kokį nors pavadinimą ir jis darosi žinomas vartotojų tarpe. Ir tada uždraudžiama kokia viena medžiaga, gamintojai automatiškai ją keičia kita, palikdami tą patį pavadinimą. Kai kuriose šalyse tai yra nuolatinės narkotikų platintojų varžybos su teisėsaugos sistema. Akivaizdu, kad tas pats produktas tuo pačiu pavadinimu neišsaugo tos pačios sudėties. Tai žmogus, kuris sako, kad žino ką perka, tikrai yra neteisus“, – sako V. T. Kajokas.

Be to, toksikologas priduria, kad NPS gamintojai tikrai nesivargina atlikti pagamintų medžiagų bandymų, neatlieka klinikinių tyrimų nei su gyvūnais, nei su žmonėmis, todėl patys vartotojai yra bandomosios žiurkės: „Visos tos medžiagos yra daugiau mažiau eksperimentinės. Žmonės, kurie jas ima, jie eksperimentuoja.“

Perdozavusiems padėti nebegali

V. T. Kajoko teigimu, didžiausia grėsmė kyla maišant tokias medžiagas su kitais narkotikais ar alkoholiu, nes perdozavimo arba komplikacijų atveju daktarai dažnai padėti niekuo nebegali: „Gauni tokį toksinį efektą, apie kurį niekas nežino ir neaišku, kaip jį gydyti.“

Toksikologas prof. Robertas Badaras pritaria, kad NPS yra pavojingesni už tradicinius narkotikus, jų diagnostikos ir gydymo galimybės yra labai ribotos, nes dažniausiai nėra žinoma, ko ieškoti ir kaip gydyti komplikacijas. Būtent todėl statistikos, kiek žmonių apsinuodija šiomis medžiagomis nėra.

„Nieks negali jums pasakyti, kiek patenka apsinuodijusių tik šiomis medžiagomis, nes nustatyti jas kraujyje yra labai sudėtinga ir nustatymas yra labai problematiškas. Europoje, kai kuriose šalyse yra nustatoma mirčių, pas mus ne, taip turbūt yra dėl techninių galimybių stokos“, – teigia R. Badaras.

R. Badaro teigimu, skirtingai nei tradiciniai narkotikai, dauguma NPS sukelia nepamatuotą ir nemotyvuotą agresiją. DELFI jau yra rašę apie tokius atvejus, pavyzdžiui, kai mefedrono pavartojęs vyras užpuolė kitą žmogų ir nukramtė jo burną ir nosį. „Tai – žanro klasika“, – apie šį incidentą sako R. Badaras.

„Iš tiesų, tai ne tik agresija, bet ir fiziologiškai sukelia didelį krūvį širdies skilvelių sistemai ir sukelia gana retą komplikaciją, kaip staigus temperatūros pakilimas. Todėl kartais policijai sulaikant tuos besiblaškančius jaunuolius, jie miršta. Apie tai tik pradedama šnekėti. Jie laksto nuogi, kvailai elgiasi, bet tas elgesys nėra šiaip sau, tai yra intoksikacijos pasekmė. Ir toks žmogus turi būti gydomas.“

Pasak R. Badaro, jaunuoliai vartojantys šiuos narkotikus dažnai yra studijuojantys universitetuose arba juos baigę ir jie nieko neišsiskiria iš minios. R. Badaras tikina, kad tokiems jaunuoliams padėti yra sudėtinga, nes net perdozavę ir patekę į toksikologijos skyrių, tik nedidelė dalis padaro išvadas, o dauguma ir toliau vartoja.

„Jie žino tik tai, ką nori žinoti. Jie galvoja, kad pagal pavojingumą tie narkotikai mažai skiriasi nuo tikrų jūros druskų. Visokios galimos komplikacijos jų negąsdina ir jie siunčiasi, bet tai yra pavojinga medžiaga, labai pavojinga.“, – sako R. Badaras.