Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnų speciali tardymo grupė, tirianti 1993-1997 metais Kauno banditų padarytus nusikaltimus, išsiaiškino, kad H. Daktaras esą organizavo savo bičiulio R. Ganusausko nužudymą. DELFI šaltiniai teigia, kad Mongolas nenorėjo dalintis nusikalstamu būdu gaunamais pinigais ir siekė pasitraukti iš „Daktarų“ grupuotės.
Be to, Hena įtarė, jog bičiulis gali būti susijęs su restorane „Villula“ įvykusiu garsiuoju banditų užpuolimu 1993-iųjų spalio 7-ąją, kai buvo nušauti penki žmonės.
Pareigūnai gavo žinių, kad iš karto po kruvinųjų žudynių H. Daktaras su bendrais R. Ganusauską iškvietė į restoraną. Vyrams pradėjus aiškintis santykius Hena pistoletu sudavė Mongolui per galvą, o paskui iššovė. R. Ganusauskas spėjęs ranka užsidengti galvą, todėl buvo sužalota tik plaštaka. Greičiausiai H. Daktaras būtų Mongolą iš karto pribaigęs, tačiau jį sustabdė kartu buvęs Vidmantas Siaurusevičius (Siauras), atėmęs pistoletą.
Vienas su pareigūnais bendradarbiauti sutikęs nusikalstamo pasaulio atstovas tyrėjams aiškino, kad tų pačių metų gruodžio 25-ąją H. Daktaras su bendrais viename Žagarės gatvėje esančiame name susitiko su Mongolu – esą norėjo susitaikyti. Tačiau R. Ganusauskas buvo apgautas – į namą, kuriame jis kurį laiką slėpėsi nuo nusikaltėlių, įsiveržę penki „Daktarų“ grupuotės autoritetai prievarta jį išgabeno į nenustatytą vietą ir nužudė.
Vietos, kurioje R. Ganusauskas buvo nužudytas, pareigūnams kol kas nepavyko nustatyti. Nerastas ir „Daktarų“ autoritetų nepaisiusio Mongolo kūnas.
Kauno vicemeras: tie vaikinai nebuvo agresyvūs
H. Daktaro sąžinę turėtų slėgti ir daugiau nužudymų. Pareigūnai įtaria, kad jis prisidėjo ir prie buvusių bičiulių Vladimiro Seneckio (Turistas) ir Arvydo Mučinsko (Mačialka) nužudymų.
1993-aisiais R. Preikša buvo siuvimo bendrovės „Dobilas“ akcininkas, o S. Vaičikauskas – ne tik akcininkas, bet ir prezidentas.
Pasak šaltinių, H. Daktaro nurodymu jo bendrai buvo atvykę į siuvimo fabriką, o vėliau S. Vaičikauską ir R. Preikšą išsikvietė į restoraną „Villula“. Grasindami verslininkams „Daktarų“ grupuotės autoritetai esą reikalavo „už apsaugą“ jiems nuolat mokėti 10 proc. nuo bendro pelno.
Tuo metu „Dobilas“ per metus uždirbdavo apie milijoną litų, todėl nusikaltėliai tikėjosi gauti 100 tūkst. Lt.
Verslininkai Kauno nusikaltėliams nepakluso, todėl jau kitą rytą po susitikimo H. Daktaro parankiniai atvyko prie siuvimo fabriko administracinių patalpų ir į vidų įmetė degaus skysčio butelius.
Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo ir tarybos narys, Kauno vicemeras S. Vaičikauskas DELFI neslėpė prisimenąs prieš keliolika metų įvykusį susitikimą su „vaikinais“ restorane „Villula“.
„Mums jie sakė, kad visi moka, reikėtų ir mums mokėti, - prisiminė S. Vaičikauskas. – Tačiau mums nebuvo konkrečiai nurodyta suma, tie vaikinai nebuvo agresyvūs, tuo mūsų pokalbis ir baigėsi. Paskui gal pora kartų buvo padegtos mūsų patalpos, todėl kreipiausi į policiją. Tačiau ne dėl reketo – tik dėl padegimų“.
Buvęs „Dobilo“ prezidentas tikino H. Daktaro nepažįstantis – nors anksčiau ir dažnai atvažiuodavo pietauti į „Villulą“, tačiau nusikaltėlių autoriteto esą jis nesutikdavo. „Jį kartą atsitiktinai mačiau vienoje kavinėje ir tiek“, - sakė vicemeras.
H. Daktaras įtariamas turtą prievartavęs ir iš kitų Kauno verslininkų.
Draudimo kompanija išmokėjo 720 tūkst. Lt
Tirdami Kauno banditų padarytus nusikaltimus pareigūnai gavo žinių, kad „Daktarai“ galėjo apgauti dabar jau bankrutavusią draudimo bendrovę „Ūkio draudimas“. Pasak šaltinių, gavęs H. Daktaro ir kitų autoritetų nurodymą vienas nusikalstamos grupuotės parankinių, pasinaudodamas pažintimi su draudiku, kompanijoje apdraudė savo motinos pastatą Šakių rajone ir jame buvusius daiktus 880 tūkst. Lt sumai.
Kaip vėliau paaiškėjo, nepraėjus nė porai mėnesių po draudimo sutarties sudarymo Kauno nusikaltėliai į namo rūsį atvežė maždaug 200 litrų statinę su kalcio karbidu ir jį užpylė vandenį. Susidarius acetileno dujoms nuo elektros įjungimo pastate įvyko sprogimas, namas buvo sugriautas iki pamatų.
Draudimo kompanija vienam „Daktarų“ grupuotės nariui išmokėjo 720 tūkst. Lt draudimo išmoką.
Palaikė ryšius su Latvijos ir Rusijos nusikaltėliais
Tyrimą atliekantys pareigūnai išsiaiškino, kad „Daktarai“ buvo gerai ginkluoti – turėjo labai didelį kiekį ne tik šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, bet ir sprogmenų. Be to, kauniečiai palaikė kontaktus su Rusijoje ir Latvijoje veikiančiomis gaujomis.
Dideles sumas nusikaltėliai gaudavo grobdami krovinius ir automobilius. Paaiškėjo, kad vieni nukentėjusieji Rusijos piliečiai net nesikreipė į policijos pareigūnus, kai „Daktarų“ grupuotės nariai pagrobė jų daugiau kaip 100 tūkst. Lt kainavusius automobilius. Be to, turima duomenų, kad iš bendros nusikaltėlių kasos galėjo būti mokami kyšiai svarbią informaciją nutekinantiems pareigūnams.
Jeigu pasitvirtintų teisėsaugininkų surinkta informacija apie H. Daktarui inkriminuojamus nusikaltimus, neabejojama, kad jam grėstų pati griežčiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Būtent dėl to Hena nesutinka, kad jį sulaikę Bulgarijos pareigūnai išduotų baudžiamajam persekiojimui į gimtinę.
DELFI primena, kad Kauno nusikaltėlių bylas tiriantys pareigūnai yra sulaikę ne vieną „Daktarų“ gaujos narį. Buvo pranešta, kad jiems yra inkriminuojama net apie 150 nusikaltimų.