Pareigūnų spėjimu, per pusės metų laikotarpį gali būti įregistruota daugiau neteisėtai laikomų ginklų ir šaudmenų, nei 2000 metais, kai pastarąjį kartą buvo suteiktas toks leidimas. Tuomet per pusmetį gyventojai policijai pranešė apie vos daugiau nei 700 ginklų.

Panevėžiečiai neaktyvūs

Kaip DELFI informavo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Čiupala, iki sausio 1 dienos gyventojai policijos įstaigoms pranešė apie 513 neteisėtai laikytų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų.

Žmonės informavo apie 329 nelegaliai laikytus lygiavamzdžius šautuvus, 106 graižtvinius šautuvus, 77 pistoletus. Vos vienas žmogus – Šilalės rajono gyventojas – pranešė apie neteisėtai turėtus sprogmenis.

Daugiausia pranešimų apie nelegalius ginklus sulaukė Vilniaus pareigūnai – 43 kartus. Kauno gyventojai panoro legalizuoti 29 ginklus, klaipėdiečiai - 6. Nedaug nuo didžiausių miestų atsilieka arba juos lenkia Anykščiai – čia į policiją kreiptasi dėl 17 ginklų.

Ginklų nepanoro įteisinti nė vienas Panevėžio, Akmenės ir Molėtų rajonų, Kazlų Rūdos ir Rietavo savivaldybių gyventojas. Lietuvos Čikaga vadinto Panevėžio policijos pareigūnai sulaukė 7 pranešimų apie neteisėtus ginklus.

Dauguma gyventojų nenori atiduoti nelegaliai laikomų ginklų ir šaudmenų, prašo juos įteisinti ir leisti naudotis toliau.

Ginklus sako radę netyčia

Specialiose anketose žmonės prašomi paaiškinti, kodėl iki šiol slėpė ginklus ir šaudmenis. Didelė dalis jų sako ginklus radę palėpėse, kai pradėjo remontuoti namus, rūsiuose, sandėliukuose, senelių sodybose ar užsienyje pirktame automobilyje. Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, Kauno pareigūnai teigė gavę gyventojo pranešimą ir apie neva turimą tanką.

Gyventojai, neteisėtai laikantys ginklus, šaudmenis ar sprogmenis, juos savanoriškai atiduoti policijai gali nuo spalio 1 dienos. Tuomet įsigaliojo Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas. Pagal jį, asmenys, per 6 mėnesius savanoriškai atidavę neteisėtai įgytus, laikytus ar nešiotus ginklus, šaudmenis ar sprogmenis, už šią nusikalstamą veiką nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais numato areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų.

Nuo atsakomybės asmuo bus atleidžiamas tik kai jo pranešimas apie neteisėtai įgytus, pagamintus, laikomus ar nešiojamus ginklus, šaudmenis ar sprogmenis užregistruojamas policijos komisariate.

Policijai atiduoti ginklai gali būti legalizuojami, parduodami arba, jei yra netinkami naudoti, sunaikinami. Sprogmenys visais atvejais sunaikinami.

Per dešimtmetį įteisinta tūkstančiai ginklų

Minėtu įstatymu asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį. 2000 metais, įsigaliojus analogiškam Ginklų ir šaudmenų įteisinimo įstatymui, gyventojai policijai atidavė 712 ginklų, iš jų – 416 lygiavamzdžių šautuvų, 207 graižtvinius šautuvus, 86 pistoletus ir revolverius, 3 kitus šaunamuosius ginklus, beveik 44 tūkst. šaudmenų, 4 sprogstamuosius įtaisus ir beveik 7 kg sprogstamųjų medžiagų.

1999 metais įstatymas galiojo 3 mėnesius, per šį laikotarpį buvo atiduoti 1 tūkst. 255 ginklai, iš jų – 862 lygiavamzdžiai šautuvai, 288 graižtviniai šautuvai, 98 pistoletai ir revolveriai, 7 kiti ginklai, beveik 43 tūkst. šovinių, 23 sprogstamieji įtaisai ir 3,6 kg sprogstamųjų medžiagų.

Pasak A. Čiupalos, įsigaliojus pastarajam įstatymui žmonės legalizuoti neteisėtus ginklus aktyviau prašė pirmosiomis savaitėmis. Tačiau jis, remdamasis ankstesnių metų patirtimi, spėjo, kad naujos prašymų įteisinti ginklus bangos galima sulaukti baigiantis terminui. Todėl, pareigūno manymu, šį kartą gali būti pranešta apie daugiau ginklų nei 2000 metais.