Verslininkas, jo sūnus ir vairuotojas buvo nužudyti 2000-ųjų metų liepos 6-ąją, kai turėjo važiuoti iš Vilniaus į Mažeikius. Kitos dienos rytą vieno Vilniaus Laisvės prospekto namo automobilių aikštelėje buvo rastas G.Kiesaus visureigis „Mercedes-Benz ML 320".
Manoma, kad 2000 metų liepos 6 dieną apie 22 val. „tulpiniai" užpuolė Kiesus. Smurtaudami jie išgavo Kiesų banko kortelių kodus ir pasisavino daugiau nei 128 tūkst. litų. A.Kiesienė būtent dėl šios sumos yra pareiškusi ieškinį kaltinamiesiems. Moralinės žalos iš panevėžiečių moteris nereikalauja.
Kiesai ir A.Galminas buvo nužudyti, jiems nukirstos galvos, palaikai užkasti maždaug už 20 km nuo Panevėžio ir surasti tik 2001-ųjų lapkritį. Galvų pareigūnams nepavyko surasti iki šiol.
Nusikaltėliai ištuštino banko sąskaitas
Į teismą iškviesta A.Kiesienė trečiadienį turėjo prisiminti tragiškus maždaug prieš septynerius metus nutikusius įvykius, kai neteko vyro ir sūnaus.
Savimi pasitikinčios ir stiprios moters įspūdį sudaranti A.Kiesienė teigė gerai menanti 2000-ųjų metų liepos 6-ąją, ketvirtadienį, kai jos vyras su vairuotoju visureigiu išvažiavo į Vilnių pasitikti iš Londono grįžtančio sūnaus. Jungtinėje Karalystėje jis studijavo.
„Su dukra likau namuose, - pasakojo A.Kiesienė. – Vyras sakė, kad dienos metu dar pabus Vilniuje, nes turi reikalų. Naktį jie nesugrįžo į namus, todėl kitą dieną iš pat ryto jam skambinome telefonu, tačiau jis telefoną buvo atjungęs. Vakare vėl skambinome, bet neprisiskambinome. Tada skambinome Juditai ( A.Galmino žmonai – aut.past.), bet ji irgi sakė, kad nieko nežino. Nusprendėme, kad jie į kokią nors šventę nuvažiavo, bet nesulaukę ir šeštadienį jokių žinių kreipėmės į policiją".
Pasak moters, išvykdamas sutuoktinis su savimi galėjo turėti apie 500 litų. „Jis su savimi daug pinigų neturėdavo, juos laikė banke", - A.Kiesienė sakė, kad sutuoktinis ir sūnus su savimi nešiojosi kelias kreditines banko korteles. Kiekvienoje jų visada būdavo apie 10 tūkst. dolerių.
„Pažiūrėjau į savo kortelės sąskaitą šeštadienį, bet ji jau buvo tuščia, - sakė A.Kiesienė. - Net nustebau, kaip tai galėjo atsitikti, juk nieko nepirkau. Vėliau iš ataskaitų sužinojau, kad pinigus kažkas penktadienį išėmė iš mano kortelės".
Prieš A.Kiesienę – „tulpinių" ataka
A.Kiesienė teigė, kad tuo metu, kai buvo pagrobtas jos sutuoktinis ir sūnus, G.Kiesus jau užsiėmė asmeniniu verslu, valstybės tarnyboje nebedirbo. Pasak jos, sutuoktinis „Mažeikių naftoje" išdirbo 19 metų, o vairuotojas A.Galminas jį asmeniškai vežiojo apie 10 metų.
A.Kiesienei teisme teko atlaikyti „tulpinių" ataką. Sunkiais nusikaltimais kaltinami panevėžiečiai bandė moterį išvesti iš pusiausvyros: jie klausinėjo, ar po vyro ir sūnaus dingimo namuose nesilankė Seimo narys Alvydas Sadeckas, kokie buvo jos vyro santykiai su verslininku, „Lukoil Baltija" direktoriumi Ivanu Paleičiku, viena Rusijos naftos bendrove ir netgi, ar vyras turėjo konspiracinį butą ir ar iš naftininkų nebuvo reikalaujami pinigai.
V.Baltušis norėjo sužinoti, ar A.Kiesienė yra užtikrinta, kad rasti nužudytųjų kūnai iš tikrųjų yra jos vyro, sūnaus ir vairuotojo. „Manau, kad taip. Aš pasitikiu pareigūnais", - sakė moteris.
Su A.Šleževičiumi susitiko oro uoste
Teisme trečiadienį liudijęs buvęs premjeras Adolfas Šleževičius teigė, kad su G.Kiesumi netikėtai susitiko liepos 6-osios vakare tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Jis taip pat buvo atvykęs pasitikti savo dukros Aistės, kuri po studijų skrido iš Londono. Tuo pačiu lėktuvu skrido ir G.Kiesaus sūnus.
„Su G.Kiesumi susitikau oro uosto laukiamojoje salėje, - teisme sakė A.Šleževičius. – Su juo trumpai kalbėjomės apie „Williams" atėjimą į Lietuvą, nes tuo metu tai buvo labai aktuali tema. Man buvo įdomi jo, kaip eksperto nuomonė. Tačiau kai atskrido lėktuvas, jis nuėjo pasitikti sūnaus, paspaudėme vienas kitam rankas ir tiek".
Kaltinami dėl 24 žmonių nužudymo
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Panevėžio gyventojai kaltinami dėl 24 žmonių nužudymo.
V.Baltušis ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus apie savo kitų bylos kaltinamųjų įvykdytus nusikaltimus. A.Vertelkai nepalankius parodymus teisme ėmęs neigti V.Baltušis pareiškė, kad esą pareigūnai jį girdė įvairiais vaistais.
Spauda skelbė, kad 1993-2000 m. įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose. Be nužudymų, čia teismo vertinimui pateikti nusikalstamos gaujos koviniai ginklai, sprogmenys, kuriuos pareigūnai surado konspiraciniuose garažuose, žemėn užkastuose bidonuose.
Kaltinamieji teisiami dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos V.Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos inspektoriaus S.Piskunovas nužudymo.
Pareigūnai buvo sušaudyti, kai važiavo automobiliu.
1997 metų gegužę buvo pagrobta Panevėžio bendrovei „Sema" priklausę 15 tūkst. litrų spirito. Spiritas buvo pagrobtas kartu su autotraukinio cisterna.
1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis. Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai. Nuo kulkų žuvo trys - Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas.
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad 1999 metų kovo 5 dieną savo bendrų auka tapo "tulpinis" Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje. Šalia šio tvenkinio buvo įsikūrusi vadinamoji "tulpinių" vila.
2000-ųjų gegužės 22-sios naktį Panevėžyje, Liepų alėjoje buvo sprogdintas stomatologinis kabinetas.
Manoma, kad nusikaltimus galėjo įvykdyti ir daugiau „tulpinių", tačiau jie teismo nesulaukė, nes esą buvo nužudyti bendrų. A.Vertelka, V.Baltušis ir A.Andriušaitis jau yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos už kitas žmogžudystes. Šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs.