Anot Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovo Algimanto Kloviškio, naktį pajėgos bus sumažintos. Ugniavietė bus visąlaik stebima. Nuo ankstaus ryto darbai greičiausiai vėl bus tęsiami.
Pirminiais duomenimis, šio gaisro metu išdegė daugiau nei 200 hektarų miško. Nuostoliai dar nenustatyti, bet manoma, kad jie sieks ne vieną milijoną litų. Atsodinti mišką prireiks kelerių metų.
"Stovim ir pribaiginėjam ugnį, liepsnos niekur nėra, betkada nuo vėjo gaisras vėl gali įsiplieksti. Ten, kur rūksta, kasam griovius ir pilam vandenį", - BNS sakė Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Stasys Valančius.
Naktį vien gaisrines per marias kėlusi Smiltynės perkėla, vėl dirba įprastai – kelia gyventojus ir automobilius. Atidarytas eismas kelyje Smiltynė – Nida.
Premjeras Algirdas Brazauskas penktadienį žurnalistams teigė dėl gaisro Smiltynėje palaikęs ryšį visą naktį. Pasak jo, nors Latvija atsiuntė savo sraigtasparnį, gesinant gaisrą nepavyko gauti pagalbos iš Rusijos.
„Nepasisekė to padaryti. Kiek mane informavo, komanda turėjo būti gauta iš Maskvos, iš centro, bet mums nepasisekė to padaryti vakar vakare", - teigė A.Brazauskas.
Premjeras teigė gavęs pasiūlymus, ką reikia daryti, kad tokie gaisrai nekiltų ateityje, kuriuos apsvarstys: visoje Neringoje išvedžioti priešgaisrinį vandentiekį, iškirsti medžius, rekonstruoti kelius, imtis kitų priemonių.
Specialistai padėtį vadina labai rimta. Miškininkai sako galintys patvirtinti, kad gaisras pranoko iki šiol laikytą didžiausiu, kai 1995 metais išdegė apie 60 hektarų miško.
Gaisravietėje visą penktadienio naktį budėjo keli šimtai ugniagesių ir kariškių. Jiems pristatyta geriamo vandens, karštos arbatos ir maisto, "Vox Maris" žinioms teigė Klaipėdos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Stanevičius.
Nutarta imtis didesnių atsargumo priemonių, kadangi degančiame miške sproginėjo nuo II-ojo pasaulinio karo Smiltynėje likę sprogmenys.
Ugniagesių teigimų, greitai lokalizuoti gaisrą trukdė didelis atstumas iki artimiausių vandens telkinių ir nuolat besikeičianti vėjo kryptis. Priekaištų susilaukė ir aplinkosaugininkai, kadangi, pasak Rimanto Stanevičiaus, Kuršių nerijos nacionaliniame parke neiškirstos proskynos, nešalinami sausuoliai, bei nesilaikoma kitų priešgaisrinių reikalavimų.
Nors Klaipėdoje po gaisro Smiltynėje didesnio oro užteršimo neužfiksuota, tačiau higienistai pataria šį savaitgalį nepoilsiauti paplūdimiuose, nesidarbuoti soduose. Vėjui pasisukus iš vakarų, į miestą iš gaisravietės būtų atnešta teršalų. Nors gaisras šiuo metu rimsta, gaisrininkų teigimu, visiškai užgesinti išdžiūvusią miško paklotę gali prireikti kelių parų.
Liepsnai išplitus ir pasiekus 110 kV OL Marios – Juodkrantė elektros linijas, siekiant saugumo ir greitesnio gaisro užgesinimo, Neringoje buvo kelioms valandos atjungta elektros energija. Elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas apie 19 valandą.
Pasak akcinės bendrovės „VST“ Elektros tinklo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, sprendimas laikinai Neringoje atjungti elektros energiją, buvo priimtas siekiant operatyvesnio gaisro likvidavimo ir gelbėtojų tarnybos darbuotojų saugumo.
Be elektros liko ir Jūrų muziejus, tačiau nuostolių išvengta, įjungus nuosavą muziejaus generatorių.
Pirminiais duomenimis, gaisras Smiltynėje kilo dėl neatsargios žmonių veiklos. Neatmetama padegimo versija.