aA
Dingo virš Baltijos jūros į Lietuvą iš Švedijos, iš Geteborgo skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“.
Lietuvos karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas Let L-410 "Turbolet"
© A.Didžgalvio nuotr.

Kaip DELFI sakė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, žemės ūkio aviacijos įmonės (barstančios trąšas laukuose ir pan.) „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas „An-2” skrido iš Geteborgo į Lietuvą. Jame buvo du pilotai, jokių keleivių, pasak A. Šumsko, nebuvo.

Pilotai, Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, vieni labiausiai patyrusių šalyje, tarp šios klasės lėktuvais skraidančių lakūnų.

Jie jau buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę, kai 16.16 val. užmezgė paskutinį radijo ryšį. Po to lėktuvas dingo. Oro sąlygos tuo metu buvo normalios. Ryšys su lėktuvu prarastas, kai jis buvo maždaug už 97 jūrmylių nuo Palangos.

Bendrovė "Klaipėdos avialinijos" šį 1981 m. pagamintą rusišką lėktuvą nusipirko Švedijoje ir pilotai jį turėjo parskraidinti į Lietuvą.

Dingęs lėktuvas buvo jūroje ieškomas ir naktį, tačiau nieko nerasta. Išaušus prie lėktuvo paieškoje dalyvaujančių karo laivų vėl prisijungs sraigtasparniai.

Paieškos vyko visą naktį, oro sąlygos – sudėtingos

Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius DELFI teigė, jog Baltijos jūroje dingusio lėktuvo ir pilotų paieškos kol kas yra bevaisės. „Laivai „Šakiai“ ir „Jotvingis“ paieškas vykdė visą naktį ir jie negrįš tol, kol neapieškos viso numatyto paieškos ploto. O jis yra labai didelis, nes lėktuvas dingo, tiksliau signalas su juo prarastas, kai jis buvo 97 jūrmylių atstumu nuo Palangos. Skaičiuojama, kad per valandą jūroje ieškomas objektas nuo tikslių savo koordinačiių gali nukrypti dar pusę kilometro. Todėl paieškos plotas tikrai didelis“, – teigė A. Brencius.

Naktį planuota, kad iš ryto, kai tik prašvis, prie paieškos operacijos vėl prisijungs ir orlaiviai. „Šią minutę nėra sprendimo kelti į orą orlaivius, nes oro salygos sudėtingos. Vyrauja rūkas, todėl tai tik apsunkina paieškas, gal todėl kol kas nėra sprendimo, jog prie paieškų vėl prisijungtų orlaiviai“, – teigė A. Brencius.

Kreipiasi pagalbos į Latviją

Gelbėjimo ir paieškos operaciją vykdantys pareigūnai jau kreipėsi į Latvijos Jūrų pagalbos koordinavimo centrą, kad šie padėtų ieškoti dingusio orlaivio ir jo pilotų. 

„Kol kas laukiame atsakymo, ar latviai padės. Jie taip pat turi paieškos laivus, orlaivius. Į latvius kreipėmės, nes, remiantis mūsų skaičiavimais, dėl vėjo krypties, jo greičio, paieškos objektas turėtų artėti prie Latvijai priskirtos paieškos ir gelbėjimo zonos“, – aiškino A. Brencius. 

Jis kol kas neturėjo informacijos, ar šiandien ieškoti dingusių žmonių ir lėktuvo padės švedų orlaiviai, kurie į pagalbą suskubo šeštadienį. 

„Tiesą sakant, juk mes net nežinome, ar tas lėktuvas nukrito į jūrą. Visi vis dar tikimės laimingos pabaigos. Gelbėtojams ypač padėtų tai, jei pavyktų rasti kokią nuolaužą, tepalų dėmę. Tada būtų aišku, kad lėktuvas nukrito, galėtume susiaurinti paieškos teritoriją, nes ji dabar yra didžiulė“, – kalbėjo A. Brencius. 

Paskutiniu atskaitos tašku, kur galimai nukrito lėktuvas, laikoma vieta, esanti už 97 jūrmylių nuo Palangos. Dabar ji jau gali būti „pasislinkusi“ kokiomis 8 jūrmylėmis į šiaurę, tai lemia oro sąlygos. 

„Jos sudėtingos. Vėjas dabar jūroje gūsiuose siekia iki 15 metrų per sekundę, jis kelia bangas iki dviejų metrų aukščio, o tai apsunkina paiešką, nes sunkiau ką nors pastebėti tiek iš paieškos laivo, tiek iš oro. Prognozuojama, kad vėjas dar labiau stiprės, bangos didės, todėl paieškos sąlygos bus dar sudėtingesnės“, – prognozavo A. Brencius.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) vėliau pranešė, kad Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras paprašė atitinkančias funkcijas vykdančio Latvijos centro skirti papildomus pajėgumus paieškai Latvijos atsakomybės zonoje. Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo apie tai, kad netrukus prie paieškos operacijos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis.

A. Brencius: tokiose operacijose ieškome gyvų žmonių

Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius nepabijojo įvardinti, jog kuo ilgiau vyksta paieška, tuo mažiau vilties ieškomus žmones rasti gyvus. 

„Apie tai, kiek žmonės gali išgyventi jūroje, mes sprendžiame pagal tai, kokias priemones jie turėjo. Žinome, kad jie turėjo gelbėjimosi liemenes, hidrokostiumus, guminę valtį. Tačiau nežinome, ar spėjo šias priemones panaudoti. Todėl nežinome, ar jie yra valtyje ir dreifuoja, ar vandenyje. Nežinome, kokie yra tie hidrokostiumai, kaip labai jie saugo nuo šalčio. Galiu pasakyti tiek, kad tokiose operacijos ieškome gyvų žmonių. Taip yra ir dabar“, – teigė A. Brencius.

Todėl, anot jo, paieškos ir gelbėjimo operacija truks tol, kol bus rasti žmonės, arba tol, kol egzistuos teorinė tikimybė juos rasti gyvus. Tačiau tai skaičiuojama valandomis, o ne paromis.

„Pasikartosiu, kad mes net nežinome, ar lėktuvas nukrito į jūrą. Todėl jei pavyktų rasti nors kokią nuolaužą, tai labai padėtų“, – akcentavo A. Brencius.

Ieškoma virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo
Ieškoma virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo
© DELFI montažas

Skrido labiausiai patyrę Lietuvos pilotai

Bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas patvirtino, jog Baltijos jūroje dingęs lėktuvas „An-2“ priklauso įmonei ir juo iš Švedijos skrido du pilotai, kurie, vadovo žodžiais tariant, yra labiausiai patyrę Lietuvoje pilotuoti tokio tipo lėktuvus. Šį An-2 pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abu jie turi po maždaug 40 metų pilotavimo stažo.

„Nežinau, ar lėktuvas nukrito, ar nusileido. Tikiu, kad vyrai yra gyvi. Aš manau, kad jie lėktuvu nusileido į jūrą. Suprantu, kad lėktuvas skęsta, bet viliuosi, kad pilotai iš jo išsilaipino, jie turi plaustus, yra profesionalai. Gelbėtojai dirba, turėtų juos rasti, juk vyrų laukia ir šeimos. Net nenoriu pagalvoti apie blogiausią scenarijų“, – susijaudinės kalbėjo V. Šišniauskas.

„Žinau, kad jie įskrido į Lietuvos oro erdvę, kad užmezgė ryšį su Palangos oro uostu, o paskui signalas dingo. Nežinau, kas atsitiko. Gal lėktuvą kas nors pašovė, gal dar kas nors. Bet jis juk buvo techniškai tvarkingas. Svarbiausia, kad vyrai būtų gyvi“, – sunkiai žodžius rinko direktorius.

Karinių jūrų pajėgų laivai tęsia paiešką

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, apie pirmą val., Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad gegužės 16 d., apie 18 val., Karinių oro pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu An-2, skridusiu virš Baltijos jūros.

Į paieškos rajoną iš Nemirsetos gelbėjimo posto buvo nedelsiant išsiųstas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido iš Kauno, jei prireiktų pastiprinti operaciją. Paieškai taip pat buvo pasitelkti du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo bei aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Prie paieškos taip pat prisijungė Švedijos orlaiviai.

Apie 23.45 val. kariniam sraigtasparniui grįžus į gelbėjimo postą, toliau paiešką tęsia Karinių jūrų pajėgų laivai.

Operaciją koordinavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centras, vėliau koordinavimą parėmė Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Preliminariais Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro duomenimis, Lietuvoje registruotas civilinis orlaivis skrido iš Švedijos į Lietuvą.

Pasitelktas karinis sraigtasparnis

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad 7 val. 20 min. ieškoti lėktuvo pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Karo laivai paieškas tęsė ir naktį. Jokių dingusio orlaivio pėdsakų kol kas neaptikta. 

„Naujienų jokių. Ieškoma 97 jūrmylių atstumu nuo kranto, būdamas tokiu atstumu jis prarado ryšį su Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centru“, - BNS sakė kapitonas leitenantas A.Brencius. Jis pažymėjo, kad neradus lėktuvo, jo bus ieškoma šiauriau, kas valandą ieškomas objektas gali vis labiau tolti.

A. Brencius LRT radijui teigė, kad žvalgyba iš oro taip pat yra sudėtinga.

„Dabar pasiųstas vienas sraigtasparnis, jis apžiūrės, kokia yra žvalgyba iš oro. Ją sunkina žemi debesys. Vėliau galbūt bus pasiųsta ir daugiau orlaivių žvalgybai iš oro“, - kalbėjo A. Brencius.

Sekmadienį Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad pagerėjus  matomumui, dingusio An-2 orlaivio paieškai išsiųstas Lietuvos karinių oro lėktuvas L-410, galintis greičiau apskristi didesnius jūros plotus.

Be L-410, paiešką Baltijos jūroje tęsia du Lietuvos kariuomenės lavai, Latvijos atsakomybės zonoje jūrą žvalgo Latvijos sraigtasparnis.

Virš Baltijos jūros dingo į Lietuvą skridęs lėktuvas
Paieškai išsiųstas Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas L-410Pagerėjus matomumui, dingusio „An-2 “orlaivio paieškai išsiųstas Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas L-410, galintis greičiau apskristi didesnius jūros plotus. Be L-410, šiuo metu paiešką Baltijos jūroje tęsia du Lietuvos kariuomenės lavai, Latvijos atsakomybės zonoje jūrą žvalgo Latvijos sraigtasparnis, informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). 
Ekspertas: mįslė, kas atsitiko, gali likti neįmintaVieninteliai liudytojai, galintys paaiškinti, kodėl virš Baltijos jūros dingo iš Švedijos į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“, yra šiuo metu ieškomi juo skridę pilotai. Jei jų nepavyks rasti gyvų, tuomet veikiausiai mįslė, kodėl dingo lėktuvas, nebus įminta.Plačiau skaitykite ČIA. 
Prisijungia Latvijos pajėgosNuo vakar virš Baltijos jūros dingusio orlaivio An-2 paieškos rajonas išsiplėtė į Latvijos atsakomybės zoną, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Atsižvelgdamas į stiprų vėją virš Baltijos jūros ir didesnį dreifavimo jūra greitį, Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras paprašė atitinkančias funkcijas vykdančio Latvijos centro skirti papildomus pajėgumus paieškai Latvijos atsakomybės zonoje. Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo apie tai, kad netrukus prie paieškos operacijos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis.
Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius LRT radijui teigė, kad dingusio lėktuvo paieškos persikėlė ir į Latvijos teritoriją.
Oro bendrovės vadovas: keleivių nebuvoVirš Baltijos jūros dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino tik du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Orlaivyje telpa iki 12 keleivių, kelionės metu jų nebuvo.„Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS sakė, kad Lenkijoje pagamintas lėktuvas buvo nupirktas Švedijoje.„Jis buvo geros būklės, mes ketinome jį panaudoti savo reikmėms“, - sakė parašiutininkų skraidinimo, trąšų barstymo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikiančios oro bendrovės vadovas.Pasak jo, lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome. Tuščias toks lėktuvas sveria 3,5 tonos, o su kuru jo masė siekia 5 tonas. Orlaivyje buvo gelbėjimosi įranga, plaustai.Dingusiu lėktuvu „An-2“ skrido du patyrę lakūnai - Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abiem jiems - per 60 metų, jie ore yra praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų.„Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis“, - teigė V.Šišniauskas.Sekmadienio rytą dingusio lėktuvo ieškoma toliau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Korupcija įtariamų teisėjų bylose – kyšiai, už kuriuos parduotas teisingumas (353)

Ikiteisminį tyrimą dėl neregėto masto korupcijos teismų sistemoje atliekantys pareigūnai kol kas...

Stadiono statybas pirmiausia pajus gyventojai: kamščiai didės, o apie „Akropolį“ suksime ratus (71)

Vilniaus miesto taryba trečiadienio posėdyje patvirtino daugiafunkcio komplekso Šeškinėje...

Valinskas prabilo apie rinkimų intrigą: nenoriu būti pranašas, bet mes išgirsime labai įdomių dalykų (247)

Kaip Seimo narių skaičiaus mažinimas, padidins jų darbo kokybę ir kodėl konservatoriams...

Iškart po Putino kalbos Rusija pademonstravo naują savo ginklą iš Šoigu – netikėtas pareiškimas (155)

Rusijos kariškiai trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas šalies naujosios...

Skirmantas Malinauskas. Kas kitas po teisėjų? (53)

Šiandien Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) sulaikė 8 teisėjus,...

Korupcijos byloje sulaikytas ir buvęs Kurlianskio advokatas (116)

Tyrime dėl korupcijos teismuose pareigūnai sulaikė penkis teisininkų bendruomenėje žinomus...

DELFI komercijos vadovu tapo Jonas Gilys (7)

Bendrovės DELFI komercijos vadovu tapo Jonas Gilys, iki šiol ėjęs pardavimų vadovo pareigas. Ši...

Prieš Lietuvos rinktinę vėl stosiantis Gentile iškeikė Italijos krepšinį (1)

Alessandro Gentile ateinantį pirmadienį Klaipėdoje ves į kovą Italijos krepšinio rinktinę,...

Lietuvoje gimsta visiškai naujas jūros gėrybių verslas: nutarta auginti tikrą delikatesą (43)

Baltijos jūra daugeliui lietuvių asocijuojasi su vasaros atostogomis lietuviškame paplūdimyje....

10 keistų dalykų, kurių nežinojote apie mados imperatorių Lagerfeldą (5)

Antradienį mados pasaulis neteko vieno iškiliausių ir kūrybingiausių dizainerių – Karlo...