„Šiuo metu daug gaisrų atvirose teritorijose, nemažai ir tyčinių padegimų, nors to įrodyti beveik neįmanoma. Miškai – labai išdžiūvę, juose – 4–5 gaisringumo klasė. Tačiau sinoptikai lietaus vis dar neprognozuoja, tad jaučiamės neramiai“, – „Mano Suvalkijai“ sakė Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Virginijus Petraitis.
Bene didžiausias gaisras praėjusios savaitės sekmadienį įsiplieskė Jurbarko rajone, Kalnėnų miške. Jo gesinimo darbai tęsėsi net tris paras. „Tokio didelio gaisro mano 35 metų darbo praktikoje dar nebuvo“, – teigė Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Gaisro metu išdegė 36,2 ha miško. Nuostoliai dar skaičiuojami. Išankstiniais duomenimis, jie turėtų siekti apie 300 tūkst. litų, tačiau, urėdo teigimu, įvertinti tikrąją miško vertę – nepaprastai sunku, mat ji susideda iš daugybės dalykų.
„Gaisro metu paprastai sudega tik jaunuolynas. Kalnėnų miške jo negrįžtamai sudegė apie 10 ha. Vien tik jaunuolyno atsodinimas kainuos apie 5000 litų, dar daugiau – apie 100 tūkst. litų kainuos jo išvalymas. Be to, sudegė puikūs mėlynynų ir grybynų plotai. Jau gaisro metu dėl to girdėjau žmonių dejavimą. Niekas jokiais pinigais neįvertins ir sudegusio miško rekreacinės, dvasinės vertės – čia jau neliko uždaros aplinkos, saugumo jausmo“, – liūdesio neslėpė F. Bakys.
Priežastys neaiškios
Pasak Jurbarko miškų urėdo, nors degė miško kvartalas, kuris iš vienos pusės ribojasi su karjeru, iš kitos – su keliu Jurbarkas–Smalininkai, iš tiesų gaisro metu tik per plauką išvengta rimtos tragedijos, mat visai čia pat yra naujosios Jurbarko miesto kapinės.
„Pirmiausia ir ėmėmės žiūrėti, kad gaisras neišplistų ta linkme, nes kapinaitės nuo buvusio gaisro židinio – vos už 200 metrų. Be to, pačiame miške visai čia pat yra ir gyventojų sodyba. Buvo baimintasi ir to, kad ugnis nepagriebtų pakelių ir nepradėtų plisti miesto link“, – dėstė F. Bakys.
Kelias paras Kalnėnų miško gaisrą gesino visi, kas tik galėjo: miškininkai, kurie budėjo per naktį, Jurbarko, gretimų Šakių bei Tauragės rajonų ugniagesiai, miesto gyventojai. Antrąją gaisro dieną į talką buvo pasikviesta 140 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių, kuriems patikėta apkasti rūkstančius kelmus ir taip pažaboti ugnį.
Gaisro kilimo priežastys nėra aiškios, tačiau Jurbarko miškų urėdas sakė netikintis, jog tai galėjęs būti tyčinis padegimas, nors, tiesa, visas sudegęs miškas – privatus.
„Koks galėtų būti tikslas padegti tokį mišką? Bet kad žmonių jame tą dieną būta, tai faktas. Pats gyvenu šalia šio miško, dažnai po jį važinėju dviračiu ir pastebiu, kad žmonės čia mėgsta pasivaikščioti, vedžioja šunis, mišku pravažiuoja nemažai automobilių. Tą dieną buvo karšta, švietė saulė, pūtė stiprus pietų krypties vėjas – džiovinantis, sausas. Tokiu oru uždegti išdžiūvusį mišką – labai paprasta: užtenka numestos nuorūkos“, – sakė F. Bakys.
Nespėja gesinti liepsnų
Miško gaisras Jurbarko rajone pastarosiomis dienomis toli gražu ne vienintelis. Susisiekti su ugniagesiais dėl statistinių duomenų „Mano Suvalkijos“ žurnalistei nebuvo paprasta – gesindami gaisrus, šie galvotrūkčiais vyko iš vienos vietos į kitą.
„Nuo balandžio mėnesio labai padaugėjo darbo. Apmaudu, bet daugiausia gaisrų sukelia neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. Balandžio 28 dienos duomenimis, Marijampolės apskrityje nuo metų pradžios neatsargus žmonių elgesys buvo net 168 gaisrų priežastimi. Dėl žolės, ražienų deginimo kilo 26 gaisrai, krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo pažeidimai sukėlė 17 gaisrų. 12 gaisrų kilo dėl elektros įrengimų pažeidimų, tiek pat užregistruota ir padegimų“, – „Mano Suvalkijai“ pasakojo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys.
Tauragės apskrityje, balandžio 28 dienos duomenimis, nuo metų pradžios užregistruoti 359 gaisrai, juose žuvo 3 žmonės. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Virginijaus Petraičio teigimu, ypač daug gaisrų šiuo metu – atvirose teritorijose. „Tačiau sugaudyti tyčinius padegėjus yra beveik neįmanoma – pabandykite sugaudyti žmones laukuose, kai gaisrų per parą apskrityje kyla 12–15“, – sakė V. Petraitis.
Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, nuo metų pradžios iki balandžio 28-osios apskrityje iš viso buvo kilę 340 gaisrų (per tą patį laikotarpį pernai – 215). 43 gaisrai kilo Kazlų Rūdos, 50 – Kalvarijos, 72 – Vilkaviškio, 117 – Marijampolės ir 58 – Šakių savivaldybėse. Gaisro metu Marijampolės apskrityje šiemet žuvo 1 žmogus, gyvenęs Kazlų Rūdos savivaldybėje.
Gaisrai siaubia kraštą
„Tokio didelio ploto išdegusių gaisrų neturėjome jau keletą metų“, – šią savaitę sakė generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vien tik per pirmuosius tris 2009 metų mėnesius Lietuvoje kilo 2497 gaisrai, o prasidėjus pernykštės žolės gaisrams, jų skaičius bei mastai sparčiai auga. Liūdniausia, kad nuo deginamos žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, apdega ir netgi žūva žmonės.
Per pirmuosius 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 72 žmonės, iš jų 2 – vaikai. 47 gyventojai gaisruose buvo traumuoti. Šiemet 8 gaisruose žuvo po 2 šalies gyventojus. 27 žmonės žuvo miestuose, 45 – miesteliuose bei kaimo vietovėse.
18 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 12 – neatsargus elgesys su ugnimi, 7 gyventojai žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 6 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus. Dar 28 žmonių žuvimo priežastys yra tiriamos.
661 gaisras arba 26,5 proc. visų gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, 305 kartus degė transporto priemonės, 240 gaisrų kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 22 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose
Iš viso miestuose teko užgesinti 1614 gaisrų, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 883. Ugnis sunaikino 104 pastatus, 87 transporto priemones, 383 tonas pašarų, 3491 kv. m gyvenamojo ploto ir 6025 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojams jau paskirtos 429 administracinės nuobaudos – iš viso baudų suma siekia 34 tūkst. litų. Be to, surašytas 181 protokolas dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo. 82 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 2 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo.
Dėl kilusių gaisrų 19 atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas.