„Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai bandoma apsidrausti po įvykio, nepranešant draudikui apie jau įvykusios žalos padarinius ir taip bandant gauti draudimo išmoką už ne draudimo apsaugos laikotarpiu patirtą žalą.
„Žmonės linkę pataupyti draudimo sąskaita ir vis tikisi, kad jų turtui nieko neatsitiks. Vis dėlto patyrus žalą, nesąžiningi klientai susimąsto, kad draudimo išmoka praverstų, ir tai skatina juos klastoti aplinkybes, įvykio laiką ir bandyti apsidrausti po įvykio, tai nuslepiant nuo draudiko“, - sako įmonės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Dažniausiai bandoma draudikams pranešti apie užliejimus: nenorėdami pyktis su kaimynais ir tikėdamiesi, kad jų patirtus nuostolius padengs draudikai, gyventojai bando apsidrausti ir pateikti senus nuostolius kaip ką tik įvykusį įvykį.
Žalų ekspertai paprastai nesunkiai pastebi, kad „ką tik“ užlieto buto lubos jau spėję ir išdžiūti, ir net pagelsti nuo vandens. Žmonės sukčiauja ir dėl palyginti nedidelių išmokų: buvo atvejis, kai po užliejimo būstą apdraudęs savininkas siekė gauti vos 267 litų kompensaciją.
Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad bandymų „prakišti“ draudikams senus nuostolius padaugėja po gamtos stichijų – audrų, liūčių. „Pamatę, kad prasiautė audra, nesąžiningi klientai matyt nusprendžia, kad draudikai ir taip turi daug darbo ir itin atidžiai nesigilins, todėl pabando pranešti apie nuostolius, kuriuos patyrė anksčiau arba apie tokius nuostolius, kurie patirti net ne audros zonoje esančiuose būstuose. Kai kurie atvejai išties originalūs, pasitelkiamos net kompiuterinės technologijos – neseniai vienas pilietis, nukentėjęs nuo siautusios audros, nuotraukų redagavimo programa „priklijavo“ audros nuverstą kaminą ir bandė apdrausti namą bei gauti draudimo išmoką“, - pasakoja A. Juodeikis.
Brangiausias sukčiavimo atvejis šiemet – inscenizuota namų turto vagystė, kurios tariami nuostoliai siekė 60 tūkstančių litų. Sukčiauti dažniau linkę 20-40 metų šalies gyventojai. Nesąžiningi šio amžiaus asmenys įvykdo apie 50 proc. visų išaiškintų sukčiavimų, jie taip pat kėsinasi į didesnes išmokas. 51-60 metų asmenys sudaro penktadalį visų išaiškintų nesąžiningų draudėjų. Statistika rodo, kad dažniausiai draudimo bendroves apgauti bando 20-30 metų vyrai.
Tačiau įdomu tai, kad 41-50 m. ir 61-70 m. tiek vyrų, tiek ir moterų polinkis sukčiauti suvienodėja, o vyresnio amžiaus moterų apgaulingai bandančių gauti draudimo išmokas yra daugiau nei vyrų. Tiesa, tai gali būti nulemta aplinkybės, kad vidutiniškai moterys gyvena ilgiau nei vyrai.
44 proc. visų klientų, kurie melagingai pranešė apie žalą būstui, bandė apsidrausti po įvykio. 38 proc. klastojo dokumentus, penktadalis padidino nuostolį, o beveik kas dešimtas išaiškintas sukčiavimo atvejis buvo bandymas inscenizuoti įvykį (dažniausiai vagystę).