Šis kaunietis yra liudijęs ne vieno nusikalstamo susivienijimo bei seniai įvykdytų nusikaltimų bylose. Į uostamiestį garsusis liudytojas neatvyko.
Šiame teisme pirmą kartą liudytojas buvo apklausiamas per atstumą, jis buvo kitame mieste, o teismo salėje buvę žmonės jį matė ekranuose.
Klausinėjamas apie Daktarų gaują J.Bielskis nepapasakojo nieko naujo – susivienijimo vadeiva buvo Henrikas Daktaras, jis turėjo didžiulę įtaką visiems Kauno nusikaltėliams ir buvo nepajudinamas autoritetas. Kai H.Daktaras būdavo kalėjime, vado pareigas perimdavo Egidijus Abarius. „Šeima“ turėjo ginklų, rinko iš visų nusikaltėlių duoklę į bendrą kasą saviškiams išpirkti bei pareigūnams papirkti. Po Daktarų sušaudymo „Vilijos“ restorane“ sekė keršto akcija, kurios metu po žeme atsidūrė mongolu pravardžiuotas Rimantas Ganusauskas.
J.Bielskis tikino šiuos dalykus sužinodavęs iš gaujai priklausiusio Ariko Pastuškovo.
Ypatingų naujienų teismas iš J.Bielskio neišgirdo. Iš viso būrio teisiamųjų klausimų jam turėjo tik H.Daktaras. Kai kuriuos teisiamuosius bei teismo nesulaukusius gaujos narius liudytojas apibūdino prisimindamas savo paties bendravimą su jais.
Advokatai domėjosi kokiai nusikaltėlių kastai J.Bielskis priskiria save. Liudytojas piešė savo portretą šviesiomis spalvomis pasakodamas, kaip jį skaudino gaujų liejamas kraujas, tikino 1987 – 1990 metais buvęs savotišku taikdariu tarp nusikaltėlių.
Jis dėstė pradžioje vežęs pardavinėti į Ukrainą megztinius, vėliau kontroliavo antpirščiais žmones mulkindavusius sukčius, dalyvavęs privatizavimo reikaluose, skolinęs už procentus pinigus, kartu su Daktarais prekiavęs spiritu.
Pirmadienį teismo posėdžio stebėti atvyko H.Daktaro motina, žmona, dukra, žentas ir anūkė. Visi giminaičiai išnaudojo galimybę ne tik pamatyti H.Daktarą, bet ir jį pabučiuoti.