Pavyzdžiui, informacinės sistemos duomenų bazėje buvo rastas ir perklausytas skambučio garso įrašas. Pranešėja piktinosi, kad parduotuvėje ir greta jos būriavosi jauni žmonės be kaukių, kurie tokiu būdu pažeidė karantino režimą (šis reikalavimas dėvėti kaukes viešose vietose yra rekomendacinio pobūdžio, todėl policija negali imtis prievartos), praneša 112.
Į operatorės klausimą, kada pranešėja juos matė, sakė, jog beveik prieš pusantros valandos ir kad dabar minėtų vaikinų ten tikrai nebebus. Operatorės klausiama, kokios norėtų pagalbos, pranešėja atsakė, jog ji nori išsakyti savo pasipiktinimą tuo, kad nėra jokios kontrolės, kad nėra prižiūrimi iš užsienio grįžę ir viešbučiuose apgyvendinti žmonės (ji spėjo, kad matyti jaunuoliai galėjo būti iš apgyvendintųjų viešbutyje).
Todėl Bendrojo pagalbos centro operatorė pranešėjai paaiškino, kad už viešbučiuose apgyvendintų iš užsienio grįžusių piliečių laikymą ir tvarkos užtikrinimą atsako savivaldybė. Kadangi noras išsakyti savo pasipiktinimą nėra laikomas pagalbos prašymu, Bendrojo pagalbos centro operatorė, informavusi apie tai pranešėją, pokalbį baigė.
Papildomai norime informuoti, kad prie kiekvieno viešbučio, kuriuose apgyvendinti iš užsienio parvykę piliečiai, budi ne tik policijos, bet ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, taip pat pasitelktos saugos tarnybos, todėl karantinuotieji tikrai negali savavališkai iš jų pasišalinti ir kažkur būriuotis, praneša Bendrasis pagalbos centras.
Bendrasis pagalbos centras priima pranešimus apie saviizoliacijos arba karantino režimo pažeidimus tik tais atvejais, kai pranešėjas žino, jog asmuo yra grįžęs iš užsienio, gali nurodyti šio asmens gyvenamąją vietą, jo vardą, pavardę (pvz., pranešėjas nurodo, kad kaimynas grįžo iš užsienio, tačiau vaikšto lauke ir eina į parduotuvę). Jei šių duomenų pranešėjas pateikti negali ir praneša tik apie jam įtartinai atrodantį asmenį, toks pranešimas nepriimamas, nes sulaikyti tokį pilietį nėra teisinio pagrindo.