„Laimė, tai tebuvo apšilimo ratas. Leidžiantis nuo kalno staiga keleivio pusėje plykstelėjo ugnis. Iškart sustabdžiau automobilį, o pats iššokau laukan. Liepsna pasiekė veidą, bet rimtesnių sužalojimų spėjau išvengti“, - pasakojo prie vairo sėdėjęs žinomas lenktynininkas Deividas Jocius.
Manoma, kad iš belgų kompanijos išnuomotas, apie pusę milijono litų kainuojantis, ilgų distancijų lenktynėms parengtas sportinis „Opel Astra Silhouette“ užsidegė dėl kuro sistemos gedimo. Lenktyninis bolidas buvo apdraustas, todėl belgai didelių nuostolių nepatyrė. O lietuviai nusprendė: verčiau įsigyti automobilį patiems, nei toliau rizikuoti jį nuomojantis. Šis sprendimas pasiteisino – per kelias paras nupirktu ir į Lietuvą prieš pat lenktynes atvežtu naujintėlaičiu „Renault Megane Trophy“ komanda varžybose Palangoje finišavo antra.
Dar viena nelaimė prieš porą savaičių kilo Kauno centre. Savanorių prospekto pradžioje užsidegė devynerių metų senumo „BMW 323“ automobilio variklio skyrius. Automobilio vairuotojas taip pat spėjo iššokti iš automobilio ir sužalojimų išvengė. Atvykę ugniagesiai užgesino kilusį gaisrą, tačiau liepsnos spėjo gerokai suniokoti automobilio priekinę dalį.
Vasarą gaisrų nemažėja
Kauno ugniagesių atstovas spaudai Aurelijus Lukauskas teigė, kad transporto priemonės dažniau užsiliepsnoja šaltuoju metų laiku, tačiau išvesti griežtų sezoniškumo paralelių esą negalima. Tokių nelaimių netrūksta ir vasarą. Per du vasaros mėnesius Kaune degusių transporto priemonių skaičius jau spėjo du kartus aplenkti sausio – vasario mėnesiais kilusių nelaimių kiekį.
Dažniausiai, anot pareigūnų, užsidega seni automobiliai. Pagrindinės priežastys – elektros instaliacijos arba kuro tiekimo sistemos gedimai. Dažnai nelaimę prišaukia ir nekokybiškai įrengtos ar eksploatuojamos automobilių dujų sistemos. „Pastarieji incidentai dažniausiai kyla žiemą, kai vairuotojai nepaiso rekomendacijų ir neįšilusius variklius užveda ne benzino, o dujų režimu, - aiškino A.Lukauskas - Dar galima išskirti remonto metu įvykstančius incidentus – ypač, kai atliekant suvirinimo darbus, nesilaikoma saugumo taisyklių.“
A.Lukauskas pataria automobilių šeimininkams kartkartėmis žvilgtelėti ir į variklio skyrių. Kibirkščiuojantys laidai praneša apie sutrūkinėjusį izoliacinį sluoksnį ar kitokius pažeidimus.
Laikyti pasiekiamoje vietoje
Pagal šiuo metu galiojančias bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, lengvajame automobilyje privaloma vežiotis vieno kilogramo talpos gesintuvą, o didesniuose automobiliuose privalu turėti ne mažiau kaip dviejų kilogramų talpos gesintuvą. Krovininėse transporto priemonėse, kurių bendra masė viršija pusketvirtos tonos, reikia ne mažesnės kaip keturių kilogramų talpos gesintuvo, o vilkikuose ar autobusuose privalomi net du tokie.
A.Lukauskas patarė gesintuvą laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje, geriausia - šalia vairuotojo: „Kai kurie gesintuvus numeta automobilio gale po sėdynėmis ar bagažinėse, tačiau tokiu atveju iškyla grėsmė, kad prireikus jais nepavyks greitai pasinaudoti. Yra buvę, kai šoko ištiktas vairuotojas mėgino iš bagažinės išimti gesintuvą, tačiau per smarkiai suktelėjo ir nulaužė raktelį. Taip pat pravartu automobilyje turėti pirštines - gesindami automobilius, vairuotojai dažnai apdega rankas, o užsiliepsnojus varikliui, nėr kaip atidaryti įkaitusio dangčio.“