Pirmasis posėdis numatytas sausio 29-osios rytą – bylą nagrinės Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Vitalija Norkūnaitė (kolegijos pirmininkė), Leonarda Gurevičienė ir Pavelas Frolovas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį apskundę VTAT atstovai siekia, kad byloje būtų atliktas pakartotinis tyrimas – esą pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nevertino įrodymų, patvirtinančių A. Ūso kaltę, o vertino tik duomenis, leidžiančius jį išteisinti.
VTAT apeliacinį skundą teismui paruošė Šalčininkuose dirbantis advokatas Rostislavas Polubianka.
DELFI primena, kad vadinamąją pedofilijos bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas konstatavo, jog A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių – dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo kolegija turėjo vieningą nuomonę.
„Byloje yra duomenys, kad tarp vaiko tėvo ir motinos yra priešiški santykiai ir neapykanta tiek mergaitės motinai, tiek ir A. Ūsui nuo to laiko, kai jis pradėjo jai padėti byloje“, – yra sakęs teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Audrius Cininas.
Pasak jo, teismas padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio-2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“.
Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose – „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėva atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo.
„Vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose“, – teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo seansai.
Prokurorai A. Ūsą kaltino mergaitės tvirkinimu, tačiau bylą perdavus teismui pakeitė savo poziciją ir kaltinamąjį prašė reabilituoti po mirties.