Tinklalapio gazeta.ru duomenimis, žmonės žuvo įkvėpę freono dujų, kurios pasklido netikėtai suveikus priešgaisrinei sistemai.

Anot Karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado padėjėjo Igorio Dygalo, šeši iš žuvusiųjų buvo kariai, likusieji – darbininkai. „Laivui žala nepadaryta. Reaktoriaus skyrius dirba įprastu režimu. Radiacijos fonas laive normalus“, - pažymėjo jis.

Nelaimė įvyko šeštadienio vakarą, apie 20.30 val. vietos laiku, Ramiajam vandenynui priklausančioje Japonijos jūroje. Tuo metu laive buvo 208 žmonių, 81 iš jų – kariškis, likusieji – inžinerijos ekspertai ir laivų statyklos mechanikai. 22 sužeistıejı evakuotı iš povandeninio laivo ir išgabentas į Vladivostoką. Kiek tiksliai žmonių žuvo, neaišku, mat vienur skelbiama apie 20 aukų, kitur – apie daugiau nei 20.

Netrukus po incidento bandymai buvo sustabdyti, o povandeninį laivą nuspręsta grąžinti į laikiną buvimo vietą Primorėje. Baigęs spalio pabaigoje prasidėjusius bandymus, jis turėjo grįžti į uostą sekmadienio rytą.

Kaip pranešama, incidentas įvyko povandeninio laivo priekyje. Šaltinių teigimu, tai yra „Akula II“ („Ryklys“) klasės laivas „K-152 Nerpa“, tačiau oficialiai ši informacija nepatvirtinta. Laivas buvo pradėtas statyti 1991 m., tačiau vėliau darbai buvo pristabdyti dėl nutrūkusio finansavimo.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavedė nelaimę ištirti tiek Gynybos ministerijai, tiek generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai.

Po incidento buvo pradėtas tyrimas dėl galimo karinio laivo vedimo ir eksploatacijos taisyklių pažeidimo, kuris nulėmė daugiau nei dviejų žmonių žūtį dėl neatsargumo.

RIA „Novosti“ citavo neįvardytą ekspertą, kuris tvirtino, esą nelaimė galėjo įvykti dėl žmogiškojo faktoriaus: „Galėjo būti programavimo klaida, galėjo būti eksploatacijos klaida, dėl kurios nesankcionuotai suveikė gaisro gesinimo sistema“.

Anot jo, povandeniniuose laivuose būna dvejopos gaisro gesinimo sistemos – putų ir cheminė. Pastaroji esą pavojingesnė, o šį kartą esą galėjo suveikti abi sistemos. Eksperto teigimu, įrenginiai suveikia taip, kad incidentą patyrusi laivo dalis būna izoliuota nuo kitų.

Anot I. Dygalo, šis povandeninis atominis laivas nebuvo Rusijos karinio jūrų laivyno sudėtyje. Nelaimės metu vyko bandomasis plaukimas. Laivą šių metų pabaigoje ketinta išnuomoti Indijos karo laivynui. Todėl rusų žiniasklaida spėja, kad laive, kuris vėliau turėjo būti pavadintas „INS Chakra“, galėjo būti ir indų.

Pasak RIA „Novosti“, „Akula II“ klasės laivai laikomi tyliausiais ir pavojingiausiais Rusijos povandeniniais atominiais laivais.

Iki šiol skaudžiausia nelaimė, kurią patyrė Rusijos povandeninis laivas, įvyko 2000 m. rugpjūtį, kai Barenco jūroje po sprogimo nuskendo povandeninis atominis laivas „Kurskas“. Visi 118 jame buvusių žmonių žuvo.