Civilinės administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko teigimu, eksparlamentaro pilotuotas autožyras (sraigtasparnio ir lėktuvo hibridas) nukrito dėl kol kas nežinomų priežasčių.
„Galiu pasakyti tiek – jis neužkliuvo už medžių ar kitų objektų, nebuvo jokio susidūrimo“, - praėjus maždaug valandai po nelaimės DELFI pasakojo A. Šumskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, autožyras užsidegė. Nelaimė įvyko pirmadienį apie 13 val. Kiti žmonės per aviakatastrofą nenukentėjo.
Katastrofą vadino pamokymu
1989 m. V. Lapėnas buvo pakliuvęs į panašią aviakatastrofą.
Pasak nušalintojo prezidento, akrobatinio skraidymo meistro Rolando Pakso, atlikdamas akrobatines figūras su „Jak-55“ netoli Vilniaus esančiame Kyviškių aerodrome, pilotas trenkėsi į medį. Lėktuvas tuomet vertėsi ir užsidegė. V. Lapėnas buvo stipriai sužalotas - neteko kairės kojos bei prarado kairės rankos pirštus.
„Galbūt tai kaip tik man buvo geras pamokymas, dėl to gyvenu tokį įdomų gyvenimą, turiu laiko aviacijai, pagalvoti, turiu viena koja mažiau, tai turiu laiko lakstyti“, - yra pasakojęs lakūnas, po avarijos į lėktuvą vėl įsėdęs po dvejų metų.
Kalbėdamas apie lėktuvų katastrofas V. Lapėnas yra sakęs, kad katastrofa neįvyksta dėl vienos priežasties. Pasak jo, arba lakūnai būna pavargę, arba aviacinė technika paveda, arba avariją nulemia blogos oro sąlygos. „Šie ir kiti faktoriai susiveda į vieną tašką, tada ir gali įvykti kažkas sukrečiančio visuomenę“, - „Panevėžio balsui“ liepą kalbėjo V. Lapėnas.
Eksparlamentaras savaitgalį buvo atšventęs 50-mečio jubiliejų. Jis gimė 1958 m. sausio 11 d. Pasvalio rajono Kiburių kaime. Tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute įgijo autotransporto ekonomisto specialybę.
V. Lapėnas aktyviai sportavo, buvo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinių narys. 1985-aisiais jam pavyko tapti Lietuvos ir SSRS, o 1989-aisiais – Europos akrobatinio skraidymo čempionu.
1985-1989 m. dirbo Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklube lakūnu instruktoriumi, nuo 1992 m. iki šiol treniravo Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą. Birželį Granadoje (Ispanija) vykusiame 24-ajame pasaulio akrobatinio skraidymo čempionate V.Lapėno vadovaujama komanda užėmė antrąją vietą.
Vėliau iki tapdamas Seimo nariu jis vadovavo savo įkurtai viešajai įstaigai „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla”, keletą mėnesių dirbo Panevėžio miesto tarybos nariu, buvo Etikos komisijos pirmininkas.
Seimo nariu V. Lapėnas buvo 2000-2004 m. Į parlamentą jis pateko kaip Lietuvos liberalų sąjungos narys, tačiau po poros metų prisijungė prie liberaldemokratų.
2002-aisiais jis treniravo Lietuvos akrobatinio skraidymo komandą. Europos akrobatinio skraidymo čempionate Lietuvos komanda, sudaryta iš V. Lapėno, Antano Marčiukaičio, Dariaus Išganaičio ir Petro Jurginio iškovojo bronzos medalius. Beje, lėktuvo katastrofoje prieš ketverius metus žuvo ir D. Išganantis.
V. Lapėnas taip pat buvo visuomeninis Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės ir Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos tarybos narys. Buvo apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu.
Pastaruoju metu lakūnas maždaug pusę metų praleisdavo Ispanijoje, likusią – Panevėžyje, Stetiškių ir Rojūnų aerodromuose. Šiaurės Lietuvą jis vadino mieliausia vieta pasaulyje.
Su žmona Asta, karo gydytoja, lakūnas užaugino du vaikus – Rūtą ir Vytautą.