Dėl įvykio Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį atliks Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį - Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas.

  • SAS sustabdė „Dash 8-400 skrydžius

    Vietoj Palangos leidosi Vilniuje

    Iš Kopenhagos į Palangą skridęs lėktuvas „Dash 8-400" (Q400) sostinėje buvo priverstas leistis apie 1 val. 30 min. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasitarus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, buvo nuspręsta leistis Vilniuje, nes čia ilgesnis ir platesnis nusileidimo takas.

    Pirminiais duomenimis, orlaivis, pasiekęs žemę, nuslydo nuo tako. Civilinės aviacijos pareigūnų teigimu, taip atsitiko, nes neužsifiksavo priekinė dešinės pusės lėktuvo važiuoklė. SAS incidento priežasties kol kas neįvardija.

    Įvykio aplinkybes tirs sudaryta speciali komisija.

    Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui, tačiau netrukus jis turėtų būti išleistas iš ligoninės. SAS pranešė, kad Vilniuje jau dirba specialiai apmokyta SAS personalo komanda, kuri padėjo pasirūpinti keleiviais ir įgula.

    Į oro uostą buvo atvykusios ir nemažos ugniagesių, policijos bei greitosios pagalbos pajėgos. Vėliau trečiadienį oro uoste apsilankė ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

    J. Sabatauskas: nusileidome pakankamai minkštai

    Avariją patyrusiu lėktuvu skrido ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminininkas Julius Sabatauskas. Pastarasis žurnalistams trečiadienį pasakojo, jog kartu su patarėju skrido iš Portugalijoje vykusios ES teisingumo ir vidaus reikalų komitetų pirmininkų konferencijos.

    Iš Portugalijos turėjęs parskraidinti lėktuvas gerokai vėlavo, todėl teko rinktis kitą, kaip vėliau paaiškėjo - lemtingąjį reisą Kopenhaga - Palanga. „Kai mes priskridom Palangą, bedarant pirmą apsisukimą - pilotas per garsiakalbį pranešė, kad yra problemų su važiuoklės indikatoriais ir jie tai dabar aiškinasi“, - sakė J. Sabatauskas.

    Anot jo, netrukus keleiviams buvo pranešta apie galimą avarinį nusileidimą, keleiviai buvo instruktuoti, kaip elgtis tokio nusileidimo metu ir persodinti arčiau avarinių išėjimų. Tuo metu, niekas iš keleivių nemiegojo, pats J. Sabatauskas sakė tuomet skaitęs knygą... „Evangeliją pagal Judą“.

    Pilotai ore siekė išdeginti degalus

    Lėktuvo pilotai beveik pusantros valandos suko ratus virš Palangos oro uosto. Anot J.Sabatausko, jau po įvykio pilotai paaiškino, jog šitaip ore siekta išdeginti lėktuvo degalus, kad leidžiantis avariniu būdu būtų kuo labiau sumažinta galimo gaisro ar sprogimo rizika.

    Prieš 1 val. nakties lėktuvas pasuko link Vilniaus oro uosto, kur ir geresni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. „Miesto (Vilniaus - DELFI) pakraščiuose skrendant buvo išjungtas dešinys variklis ir mums pasakė, kad kai jau nusileisime lėktuvą neš į dešinę, taip ir buvo“, - sakė bemiegę naktį praleidęs parlamentaras.

    Jis teigė, jog lėktuvo įgula, kurią sudarė du pilotai, stiuardesė ir stiuardas, elgėsi ypač profesionaliai.

    „Visi buvo pergrupuoti, pravestas instruktažas, buvo visi susodinti kompaktiškai priekyje ir gale, prie avarinių išėjimų, lėktuvo vidurys liko tuščias. Be to, kadangi tai buvo propelerinis lėktuvas, tai persodinimo, kaip supratau, reikėjo ir tam, kad lūžtant propeleriams nebūtų sužaloti keleiviai“, - teigė J.Sabatauskas.

    Baimės nejuto

    Anot parlamentaro, visi keleiviai, tarp kurių buvo ir moteris su maždaug pusantrų metų vaiku, elgėsi labai ramiai ir drausmingai.

    „Panikos, sąmyšio nekilo, visi drausmingai, tvarkingai vykdė įgulos nurodymus, kai reikėjo lenktis visi nusilenkėm, dar net prie kiekvieno buvo prieita ir parepetuota, papildomai paaiškintai parodyta. Mums reikėjo pasilenkti į priekį, atremti galvą į priekinę sėdynę ir uždengti galvą, ne sprandą, o viršugalvį.

    Buvo pasakyta, kad kai tik lėktuvas sustos visi kuo greičiau bėgtume iš jo tolyn, stiuardas ir stiuardesė parodė, kaip bus atidaryti avariniai išėjimai. Galvojau, kad reikės čiuožti, tačiau lėktuvui nusileidus, tiesiog iš jo iššokome, aukščio skirtumo tarp lėktuvo ir žemės beveik nebuvo, vos keli žingsniai nuo žemės, nes lėktuvas nusileisdamas tiesiog čiuožė pilvu“, - pasakojo J.Sabatauskas.

    Pirmas garsas, kurį keleiviai išgirdo jau nusileidus, anot Seimo nario - pačių keleivių plojimai. „Nusileidome pakankamai minkštai, žmonės bėgdami iš lėktuvo plojo“, - prisiminė parlamentaras.

    Baimės J. Sabatauskas teigė nejutęs, tačiau suprato, jog situacija - gana rimta. „Leidžiantis baimės nebuvo, tiesiog supratome, kad reikalas rimtas, nes vien tas pasakymas, kad avarinis nusileidimas, tai reikia suprasti, kad čia ne apmokymai, “ - savijautą prisiminė J.Sabatauskas.

    Anot jo, vos lėktuvui nusileidus, prie jo privažiavo gausa gelbėjimo tarnybų automobilių, tačiau niekam iš keleivių neprireikė greitosios medicinos pagalbos.

    Išsisklaidę keleiviai netrukus buvo surinkti į autobusą ir nuvežti į oro uosto patalpas, kur beveik iki 5 val. ryto laukė, kol bus sutvarkyti lėktuve palikto bagažo ir kt. „organizaciniai“ reikalai, nes dauguma keleivių buvo iš Klaipėdos, Palangos, kai kurie - iš Liepojos (Latvija).

    Pats J. Sabatauskas teigė, jog iš lėktuvo pasiėmė tik savo akinius, kuriuos lėktuvui leidžiantis turėjo nusiimti ir įsidėti į dėklą.

    „Jaučiuosi gerai, tik tiek, kad šiąnakt praktiškai buvo bemiegė naktis, nes iš oro uosto tik apie 5 val. pajudėjom link savo namų“, - sakė J.Sabatauskas, kuris jau trečiadienio rytą pirmininkavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiui.

    Paklaustas, kaip apskritai vertina įvykusį incidentą, J.Sabatauskas prisiminė patarlę: „Nesidžiauk radęs, nesigailėk pametęs, tai yra - nesikrimsk dėl to, ko negali pakeisti“.

    Beje, minėtame SAS lėktuve, anot J.Sabatausko, buvo keli skandinaviški laikraščiai, kurių pirmuosiuose puslapiuose mirgėjo vos prieš kelias dienas - sekmadienį - įvykusios beveik analogiškos to paties lėktuvo tipo avarijos Danijoje aprašymai.

    J. Sabatauskas teigė, jog skrisdamas minėtu lėktuvu apie nelaimę Danijoje perskaitęs dienraštyje anglų kalba „International Herald Tribune“.

    Rimčiausias pastarojo meto incidentas Vilniuje

    Kompanija nusprendė „Dash 8-400" neišleisti iš Vilniaus oro uosto, kol nebus gauta tikslesnė informacija apie lėktuvo techninę būklę.

    Dėl ant nusileidimo tako esančio „Dash” orlaiviai negalėjo leistis keletą valandų. Kaip DELFI sakė oro uosto direktorius Mindaugas Ivanauskas, trečiadienį ryte lėktuvai vėl pradėjo skraidyti pagal grafiką. „Viskas sėkmingai baigėsi”, - džiaugėsi jis.

    Pasak Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko, kodėl neužsifiksavo lėktuvo važiuoklė, teks aiškintis lėktuvo gamintojams. Juolab kad toks pat tai pačiai kompanijai priklausantis lėktuvas ką tik panašų incidentą patyrė Danijoje.

    „Lakūnai po ano incidento buvo psichologiškai pasiruošę. Įvertinusi pirmą atvejį, įgula persodino keleivius, kad lūžtančios mentys nepramuštų iliuminatorių ir nesužeistų žmonių. Leisdamiesi pilotai išjungė antrą variklį”, - kalbėjo A. Šumskas.

    Neoficialiomis žiniomis, didesnės nelaimės esą pradėjo išvengti ir tai, kad lėktuvas slydo ne betonine tako danga, kas galėjo sukelti kibirkštis ir įžiebti liepsną, o "arė žemę".

    Ar tarp keleivių būta vaikų, A. Šumskas teigė nežinantis. Pašnekovo žodžiais, per jo darbo metus šis incidentas buvo pats rimčiausias Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

    SAS sustabdė „Dash 8-400" skrydžius

    Sekmadienį panašus incidentas su SAS priklausančiu lėktuvu „Dash 8-400" atsitiko Danijos Olburgo mieste. Tuomet, lūžus dešiniajai važiuoklei, orlaivis nusileidęs nuvirto ant sparno, lėktuvo variklis palietė žemę ir užsidegė. Niekas iš keleivių nenukentėjo.

    Po šio incidento SAS teigė, kad patikrins visus lėktuvus Q400.

    Trečiadienį SAS pranešė, jog „Dash 8-400" gamintoja Kanados kompanija „Bombardier“ planuoja šių lėktuvų techninės apžiūros programą. Imdamasi visų atsargumo priemonių, „Bombardier“ rekomenduoja, kad visame pasaulyje šio tipo lėktuvai, kurių važiuoklės apsukų skaičius yra 10 tūkst. ir daugiau, nebūtų naudojami skrydžiams, kol nebus atlikta rekomenduojama apžiūra.

    Šiais lėktuvais buvo atliekami SAS vietiniai skrydžiai Švedijoje ir Danijoje, taip pat tarptautiniai reisai. Be to, juos eksploatavo SAS grupei priklausanti aviakompanija „Widerøe“ vietiniams skrydžiams Norvegijoje. 27 „Dash 8-400" (Q400) sudaro apie 10 proc. viso SAS grupės lėktuvų parko, kuriame iš viso yra 301 orlaivis.

    SAS ir „Widerøe“ jau nusprendė neišleisti iš oro uostų nė vieno „Dash 8-400", kol nebus gauta tikslesnė informacija apie lėktuvų techninę būklę. Pranešama, kad Danijos Civilinės aviacijos administracija uždraudė visų 33 lėktuvų „Dash 8-400“, priklausančių SAS, skrydžius. SAS trečiadienį atšaukė 103 reisus.

    „Bombardier“ pasaulinėms oro bendrovėms yra pardavusi daugiau nei 160 „Q400“ lėktuvų. Iš jų maždaug 60 lėktuvų važiuoklės apsukų skaičius viršija 10 tūkst. ribą. „Bombardier Air Safety“ atstovas buvo išsiųstas į Vilnių, kur turėtų padėti atlikti tyrimą. Kol atitinkamos aviacijos tarnybos neatliko tyrimų, „Bombardier“ negali komentuoti ir kalbėti apie šių incidentų priežastis.

    Šiuo metu dar nėra įvertinta, kiek ilgai „Dash 8-400“ nebus naudojami skrydžiams, tačiau SAS atstovai patikino darysiantys viską, kas įmanoma, kad sumažintų šio sprendimo pasekmes keleiviams. Vienas iš svarstomų sprendimo variantų – papildomų orlaivių nuoma. Skrydžiams nenaudodama minėtų lėktuvų kompanija per dieną patirs apie 10-15 mln. Švedijos kronų (3,7-5,6 mln. litų) nuostolio.

    Visi keleiviai, rezervavę bilietus SAS skrydžiams iki rugsėjo 16 dienos, gali pakeisti skrydžio datą. Šiuo klausimu keleiviams siūloma kreiptis į bilietų pirkimo vietą. Skrydžio SK2748 keleivių artimieji gali skambinti į SAS telefonu +45 32 32 60 01.

    Beje, kartą Vilniuje „Dash-8" jau leidosi avariniu būdu, tačiau tąsyk rimtesnio incidento pavyko išvengti. Pernai liepą Austrijos avialinijų „Tyrolean Airways“ lėktuvas leidosi, iškilus problemoms dėl vieno iš dviejų variklių. Iš Rygos į Vieną skridusiame lėktuve buvo 49 keleiviai ir 4 įgulos nariai, nė vienas iš jų nenukentėjo.

    Atpigo SAS akcijos

    Per mažiau nei savaitę atsitikus dviem rimtiems incidentams su SAS lėktuvais, biržoje šiek tiek nukrito kompanijos akcijų kaina.

    Pasak Danijos dienraščio „Politiken", netrukus po lėktuvo avarinio nusileidimo Vilniuje Kopenhagos biržoje SAS akcijos atpigo maždaug 2,5 procentinio punkto.