Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra privalėjo imtis priemonių, kad su pareigūnais bendradarbiavęs 50 metų A. Baranauskas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne kartu teisiamas su nusikalstamo susivienijimo nariais.
Anksčiau A. Baranauskui priimtą nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad 20 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimas klaipėdiečiui atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tiesa, klaipėdietis iš valstybės siekė prisiteisti gerokai didesnę sumą – 3 mln. Lt.
Iš dalies palankų sprendimą A. Baranauskui priėmęs teismas atsisakė jam priteisti patirtą turtinę žalą – 441 tūkst. Lt bei dėl netekto darbingumo pensijos dydžio kasmėnesines periodines išmokas iki gyvos galvos. Atmestas ir A. Baranausko žmonos Editos Baranauskienės ieškinys dėl 200 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo.
A. Baranauskas policijos informatoriumi pradėjo dirbti 1998-aisiais, pareigūnai su juo pasirašė sutartį, mokėjo atlyginimą.
Savo agento pareigūnai išsižadėjo 2001-aisiais, kai buvo demaskuotas dvylikos asmenų nusikalstamas susivienijimas. Visiems grupuotės nariams, tarp jų – ir A. Baranauskui buvo pareikšti kaltinimai dėl narkotikų už maždaug 80 tūkst. Lt platinimo.
Policijos agentas teigė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai net nenorėjo girdėti apie bendradarbiavimą su policija.
„Narkotikų byloje prokuratūra rinko įrodymus tik prieš mane, net nesigilindama, kad aš dirbau policijai, padėjau išaiškinti nusikalstamą grupuotę“, – teisme yra sakęs A. Baranauskas, pažymėjęs, kad prašė pareigūnų pagalbos apsaugoti nuo nusikaltėlių, kurie ketino su juo susidoroti. Tačiau nesulaukė, o netrukus buvo padegtos jo buto durys.
Apsaugos A. Baranauskui nusprendė neskirti ir tuometis generalinis prokuroras, nes paaiškėjo, kad jam reiškiami grasinimai yra susiję su asmeniniais turtiniais reikalais.
2003 m., kai po ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, A. Baranauskas su žmona pardavė butą ir paspruko į Daniją. Vyras teigė girdėjęs kalbų, kad už bendradarbiavimą su policija nusikaltėliai žada susidoroti. „Ką, aš turėjau laukti, kol mane nužudys?“ – paklaustas, kodėl spruko iš Lietuvos, sakė buvęs agentas.
2005 m. pagal išduotą Europos arešto orderį A. Baranauskas buvo sulaikytas Danijoje ir išduotas baudžiamajam persekiojimui. Narkotikų bylą nagrinėjant teisme vyras po kelių metų buvo išteisintas. Tiesa, visą laiką jis sėdėjo už grotų.
A. Baranausko ieškinį Lietuvos valstybei dėl esą neteisėtų pareigūnų veiksmų išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad klaipėdietis iš tikrųjų teikė policijai informaciją, tačiau byloje dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narkotikų platinimo jis atliko savavališkus veiksmus.
Pasak teismo, byloje yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pažyma, kurioje nurodoma, kad A. Baranauskui tyrime dėl narkotikų platinimo nebuvo duotos jokios užduotys. Be to, taip pat pabrėžiama, klaipėdietis kitose bylose turėdavo teisę tik rinkti informaciją.
Teismas įsitikinęs, kad pagrįstai A. Baranauskas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o vėliau – ir suimtas, kai neatvyko į teismą, o pasislėpė Danijos Karalystėje. Sprendime taip pat pažymima, kad buvo įstatyme numatyti pagrindai suimti kaltinamąjį.
Teismas atmetė ir klaipėdiečio teiginius dėl ilgai užsitęsusio bylos tyrimo ir nagrinėjimo – nustatyta, kad bylos ilgą laiką nebuvo galima nagrinėti tik dėl A. Baranausko kaltės, kai jis pasislėpė nuo Lietuvos pareigūnų, o vėliau sirgo.
Tačiau, pasak teisėjų, dėl neteisėtai tęsiamo baudžiamojo proceso A. Baranausko atžvilgiu, jis „be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą“.
Byloje esančius dokumentus įvertinę teisėjai negalėjo padaryti išvados, kad A. Baranauskas buvo operatyvinės veiklos slaptasis dalyvis, kaip tai numatė Operatyvinės veiklos įstatymas, tačiau įrodymai patvirtino, jog būtent jis suteikė teisėsaugos organams informaciją apie nusikalstamą susivienijimą, kuri padėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikalstamo susivienijimo narius.
„Lietuvos kriminalinė policija raštu informavo Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnus, tyrusius baudžiamąją bylą, kurioje A. Baranauskas buvo patrauktas kaltinamuoju, kad jis suteikė policijos pareigūnams vertingos informacijos, padėjusios atskleisti tiriamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnai turėjo imtis aktyvių veiksmų šios informacijos patikrinimui, o jai pasitvirtinus, spręsti dėl A. Baranausko atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo nutraukimo“, – nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.