Vyras nužudytas vieninteliu tiksliu dūriu.
„Jis ir pečių pakurdavo, ir malkas skaldydavo, ir daržuose padėjo, – pro ašaras kalbėjo Virginija ir neslėpė, kad sūnaus išrinktoji labai nepatiko nuo pirmų dienų. – Kai tik ją pamačiau, ji augesnė (vyresnė – DELFI pastaba), sakiau, ar tau to tikrai reikia? Bet leidau gyventi pas save, tik perspėjau, kad jei bus muštynės – išvarysiu“.
Klaipėdietis Ruslanas Borisiukas į mamos namus atsivedė Niną Skuodienę. Moteris jau buvo netekusi pirmo vyro, ji našlė. Dukra suaugusi, kūrė savo gyvenimą. Ruslanas taip pat buvo išsiskyręs ir kone dešimt metų gyveno motinos namuose. Anot Virginijos, sūnus ir anksčiau kartais išgerdavo, tačiau ne itin matydavosi, kad jis būtų labai girtas. O štai atsiradus Ninai jo gyvenime, išgertuves ėmė lydėti ir klyksmai, ir muštynės. Motinai net teko kviesti policiją ir medikus, kad sutramdytų įsisiautėjusią porelę.
„Pragyveno pas mane vasarą, ne kartą mušėsi, o kai mane kartą užpuolė ir išrovė plaukų kuokštą – išvariau, – pasakojo Klaipėdos apygardos teismui Virginija. – Net byla buvo iškelta. Bet ji atsiprašė ir aš atleidau“.
Motinos išvarytą sūnų ir jo išrinktąją priglaudė Ninos sesuo. Tiesa, neilgam, nes ji pati gyveno socialiniame būste, po to susirado darbą užsienyje ir būstą atsiėmė savivaldybė. Ruslanas ir Nina vėl liko be pastogės. Tuomet jis grįžo motiną, tačiau abu bedarbiai neatsilaikė nuo alkoholio ir muštynių, todėl čia ilgai neužsibuvo.
Porelei pagyventi leido Ruslano motinos kaimynas Aleksandras. Jis neslėpė, kad išgerdavo ir kartu. Tik išgertuvės kone kaskart baigdavosi Ninos ir Ruslano barniais ir muštynėmis, todėl jam ne itin patiko jų viešnagė. Visgi vyras tikino, kad jam buvo gaila kaimyno, juk išvarė net motina.
Savo gerbuvio nė vienas nekūrė – linksmas gyvenimas buvo malonesnis, tad neretai nakvojo ten, kur gėrė. Ninos dukra visgi pagailėjo taip gyvenančios motinos ir priėmė abu į savo namus.
„Ruslanas jau nebegalėjo negerti, vis prašydavo – duok eurą. O mamai draudžiau gerti, žinojo, kad gaus bart“, – pasakojo jauna moteris.
Visgi mama auklėjimui ne itin pasidavė. Kartais „nutrūkdavo“ ir su mylimuoju iškeliaudavo į vakarėlius.
Pernai apie Kūčias Ninos dukra sako išvariusi Ruslaną, nes ji gėrė be perstojo, vis susistumdydavo su jos mama, o jauna moteris laukėsi kūdikio, tad jai tokio gyvenimo šalia visai nereikėjo. Tačiau net ir tai nepadėjo išskirti kumščiais vis meilės reikalus sprendžiančios poros.
Ruslanas savo motinai pasižadėjo pareiti į namus ir gyventi jau be Ninos. Tačiau tokia ramybė ilgai netruko. Nina po Naujųjų metų pati atėjo pas Ruslaną į jo motinos namus ir užsibuvo. Nepaisė nei dukters kvietimo pareiti, nei Ruslano motinos prašymo pasirūpinti dukra ir jai padėti. Tragedijos išvakarėse Ruslano motina Ninai padavė striukę ir paprašė parnešti ją savo dukrai, nes jauna moteris laukėsi ir jai reikėjo didesnių drabužių.
„Padaviau jai striukę, bet ji maišą padėjo prie kaimyno namų ir kažkur su Ruslanu išėjo. Jie pas giminaitį baliavojo. Nina labai pavydi, ji metė į Ruslaną puodelį ir praskėlė galvą. Grįžę iš giminaičio buvo labai triukšmingi, net ėjau ramint, nes man anksti keltis“, – pasakojo su ašaromis akyse moteris ir sakė, kad ryte tiesiog išėjusi į darbą. Kokia tragedija laukia, motina sako nujautusi, tik nenujautė, kad tą dieną.
„Sakiau ne kartą Ruslanui, kas jis žus nuo Ninos rankos“, – sakė moteris.
Sausio 14 dieną ji sūnų matė paskutinį kartą. Apie pietus, kai ji parėjo iš darbo, paskambino sūnus ir pasakė, kad ateina. Motina pasakė, kad jo laukia, bet Ninos nenori matyti, todėl moteris liko kaimyno namuose.
„Buvo šeštadienis. Skambina, sako, mama, atidaryk duris, mes ateinam. Sakiau, gerai, bet Ninos nebesivesi. Atėjęs sako, oi mama, kaip noriu valgyt. Bet kai padaviau, jis sako, nevalgysiu – parodė į kaimyno langus sako, ten alkana dar viena sėdi. Jis išėjo, paliko ir batus, ir striukę, išėjo tik su croksais“, – taip paskutines sūnaus gyvenimo minutes prisiminė moteris.
Nužudymu kaltinama Nina vaikšto laisvėje. Į teismą atėjusi moteris tikino, kad ji ne žudikė – gynėsi, nes mylimasis ją bandė nužudyti.
„Jis mane ne kartą mušė. Po to prašydavo atleisti. Atleisdavau, nes mylėjau, – sakė N. Skuodienė. –Sausio 14 dieną sutikome Ruslano mamos kaimyną, kuris pakvietė užeiti ir pasakė, kad pats pareis vėliau. Mes nuėjome. Ten su Ruslanu išgėrėme alaus, maždaug po 1,5 litro. Jis nebuvo labai girtas. Ruslanas labai norėjo nueiti pas mamą, paskambino jai ir išėjo. Aš likau. Ten išbuvo apie dvi valandas. Grįžo dar girtesnis ir nė žodžio nepasakęs puolė mane. Daužė, spardė kojomis, kai buvau nukritusi, po to numetė mane ant čiužinio ir pradėjo smaugt. Tada griebiau, kas po ranka pasitaikė. Tik kai įbedžiau pamačiau, kad čia peilis. Iškart paskambinau savo dukrai ir paprašiau kviesti greitąją. Tada ji paskambino Virginijai, Ruslano mamai. Ji su draugu atėjo ir paklausė, kas tai padarė. Pasakiau, kad aš. Galvojau, kad jis dar gyvas. Virginija tada jau iškvietė policiją ir mane išsivežė“.
Ruslano motina sakė, kad atėjus teko gintis nuo Ninos, ji buvusi girta ir grasinusi, kas motina atsidurs šalia sūnaus. Virginijos draugas ją apgynė nuo įsismarkavusios Ninos.
Savigynos versija tyrėjams sukėlė abejonių, mat Nina visą laiką aiškino, kad Ruslanas buvo labai stiprus, ją skriaudė. Tačiau grumtynių metu, pasak jos, sugebėjo nuo ant žemės esančio čiužinio vyrą nuo savęs užversti ant lovos, kuri stovėjo aukščiau, nei čiužinys. Be to, kilo klausimų, iš kur ant palangės atsirado peilis.
Būto šeimininkas Aleksandras patikino, kad jo peiliai buvo virtuvėje, ant stalo. O štai pasak Ninos pasakojimą paimtas nuo palangės peilis jam nė nematytas.
„Pas jų ateidavo draugai, nakvojo, gal kas paliko, – savo versiją pateikė Nina.
Moteris kategoriškai neigė, kad nužudžiusi bejėgį žmogų. Nors po nužudymo Ruslanui nustatytas daugiau nei 3-jų promilių girtumas.
Brolio netekusi sesuo sakė, kad Nina tai padariusi tyčia, nes ji visada girta buvo agresyvi ir vis ieškodavo konfliktų. Pati provokuodavo. Kad moteris konfliktiška, patvirtino ir Ruslano motinos kaimynas.
Pati N. Skuodienė neigia tyčinį nusikaltimą. Ji sakė ir pati buvusi per grumtynes sužalota.
„Jis man trenkė per galvą kažkokia vaza, nuvertęs ant čiužinio smaugė. Aš buvau pati visa kruvina, iš galvos bėgo kraujas. Nemačiau, kad pagriebiau peilį, tik mačiau, kad ant palangės guli kažkokie daiktai“, – sakė moteris.
Po nužudymo jau buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas.
Ar moteris kalta dėl tyčinio nužudymo, ar tai buvo savigyna, nuspręs teismas.
N. Skuodienei nužudytojo motina pateikė 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškinį.
„Sūnaus nebesusigrąžinsiu, bet ji turi sumokėti“, – sakė moteris.