Agurkinių gaujos bylos 38 puslapių apimties kaltinamajame akte keli puslapiai skirti ir Kauno verslininko V. Sadausko nužudymo aplinkybėms. 

Paaiškėjo, kad dar 2010 metais tarp jo ir Agurkinių gaujos lyderio Sauliaus Velečkos kilo konfliktas. Jo priežastimi tapo ir prekyba narkotikais.

Tuomet S. Velečkos galvoje esą ėmė gimti planas, kaip atsikratyti V. Sadausko.

Kaltinamajame akte pažymima, jog S. Velečka organizavo V. Sadausko nužudymą, kad šis neišduotų turimos informacijos apie „agurkinių“ veiklą. 

S. Velečka pavedė vienam savo gaujos nariui organizuoti V. Sadausko sekimą. Taip siekta išsiaiškinti, kada vyras išeina iš namų, kada grįžta, koks jo maršrutas yra pastovus.

Pirmasis bandymas nužudyti V. Sadauską užfiksuotas dar 2010 metais. Tačiau esą verslininkas pastebėjo, jog kėsinamasi į jo gyvybę, tad planas jį nušauti nepavyko. V. Sadauskas ir toliau buvo sekamas.

Nužudyti Kauno verslininką buvo pasamdytas 1983 metais gimęs Dmitrijus Romanovičius. Už tokį darbą jam buvo pažadėtas 10 tūkst. eurų atlygis. S. Velečkos gaujos nariai D. Romanovičiui pagrasino, kad jei jis atsitrauks, bus susidorota su jo artimaisiais.

D. Romanovičius sutiko atlikti užduotį. Tada jam buvo perduota V. Sadausko nuotrauka ir ginklas, kuriuo reikėjo įvykdyti kruviną užduotį. 

Po kurio laiko S. Velečkos gaujos nariai pasamdytam žudikui vienoje Kauno kavinėje parodė, kaip gyvai atrodo V. Sadauskas, perdavė duomenis apie jo gyvenamąją vietą, judėjimo maršrutus, automobilius.

Užsakovai D. Romanovičiui nurodė net tai, kaip apsirengti tą dieną, kai reikės įvykdyti žmogžudystę.

2011 metų kovo 4 dienos rytą Kauną sukrėtė žinia, jog nušautas V. Sadauskas. Žudikas jo patykojo tada, kai jis automobiliu „VW Transporter“ atvežė dukrą į mokyklą, ją palydėjo ir vėl grįžo į automobilį.

Kai V. Sadauskas atsisėdo prie vairo, D. Romanovičius iš pistoleto „Makarov“ su duslintuvu į auką paleido devynis šūvius. Vyrui buvo peršauti vdaus organai, sutraiškyta miego arterija. V. Sadauskas nukraujavo ir mirė vietoje.

Nušovęs verslininką D. Romanovičius nubėgo į netoliese stovintį automobilį, kuriame jo laukė S. Velečkos gaujos narys, vairavęs mašiną. Važiuojančiame automobilyje žudikas persirengė, drabužius ir pistoletą sudėjo į kuprinę ir atidavė vairuotojui.

Antradienį teisme D. Romanovičius iš dalies pripažino savo kaltę, nes jam vadinamojoje agurkinių byloje inkriminuojama ir daugiau nusikaltimų. 

Antradienį vykusiame teismo posėdyje nukentėjusiąja pripažinta V. Sadausko mama. Ji iš žudiko ir užsakovų nori prisiteisti 200 tūkst. litų atlyginti moralinę žalą.

„Kovo 3 dieną jis buvo pas mane atvažiavęs. Sūnus mane aplankydavo kiekvieną dieną, nes turėjau ūkį, o sveikatos jau nebelabai. Jis nuvyko pas mano šeimos gydytoją pasikalbėti apie mano gydymą, kalbėjomės apie namo remontą. Jis nė karto neminėjo, kad turi priešų, net negalėjau nujausti tokios nelaimės, nes visada kalbėdavomės apie ateitį“, - teisme ašaras šluostėsi Pranė Sadauskienė.

Kitą dieną po sūnaus apsilankymo ji sulaukė marčios skambučio, informuojančio, kad V. Sadauskas nušautas.

„Sūnus niekada nesakė, kad turi priešų. Jis man nesakė ir apie tai, kad buvo sudegintas jo automobilis, apie tai man papasakojo kaimynas. Tik per laidotuves buvo keista, kai pasirodė vienas žmogus mėlynais ir ilga nosimi ir labai atidžiai apžiūrinėjo karste gulinčio sūnaus kūną“, - skaudų epizodą prisiminė P. Sadauskienė.

Nors teisėjų kolegijos pirmininkas jai išaiškino, kad moteris jau apklausta ir į teismo posėdžius gali nebeatvykti, nes visiems buvo akivaizdu, kad ji yra silpnos sveikatos, P. Sadauskienė buvo ryžtinga. „Atvažiuosiu, noriu pažiūrėti, kas tai padarė“, - raudojo skausmo iškankinta moteris.

V. Sadausko nužudymas yra vienas vadinamosios agurkinių gaujos bylos epizodas, kurių iš viso yra 11. Manoma, kad jis bus nagrinėjamas kitų metų sausį, tada bus apklausti kiti liudinininkai ir nukentėjusieji.