Aferistas beveik pusę milijono litų pagrobė pasinaudojęs galimybe į savo sąskaitą pervesti pinigus už neva į parduotuvę sugrąžintas netinkamas prekes.
Tokia galimybė suteikta parduotuvių klientams, kurie perka prekes ir atsiskaito banko mokėjimo kortele. Nepatenkintiems pirkėjams pinigai grąžinami į jų sąskaitą banke.
"Tokie yra tarptautinių organizacijų reikalavimai", - aiškino "Mokėjimo kortelių sistemų" direktorius Georgas Kotominas.
Apgaulės būdu pasinaudojęs mokėjimo terminalu, D.Lenčiauskas atliko prekių grąžinimo į parduotuvę operaciją, ir į jo sąskaitą buvo pervesta per 430 tūkst. litų.
Baigiantis darbo valandoms į populiarią sostinės parduotuvę Žirmūnuose užėjo jaunas vyriškis, nešinas dokumentų segtuvu. Jis prisistatė banko darbuotuoju ir pasakė turįs patikrinti skaitytuvo duomenis.
Solidus vyriškis su akiniais parodė tarnybinį pažymėjimą, tad parduotuvės darbuotojams nekilo įtarimų.
Vyresnioji kasininkė atvykėliui pasakė griežta paslaptimi laikomą specialų skaitytuvo identifikavimo kodą, be kurio neįmanoma atlikti piniginių operacijų su banko kortelėmis.
Surinkęs kodą vyriškis mikliai atliko keletą operacijų, po kurių nuspaudė skaičius 435 435. Tuoj pat tokia suma iš Lietuvos taupomojo banko sąskaitos nukeliavo į asmeninę banko kortelę.
Vos išėjęs iš parduotuvės, vyriškis puolė į artimiausią bankomatą ir pasiėmė nemažą sumą pinigų. Po to aferistas važinėjo po visą Vilnių ir iš įvairių bankomatų ėmė pinigus, kol surinko visą sumą.
Pasiimti beveik pusę milijono litų iš bankomatų prireikė visos nakties. Paskutinius pinigus nusikaltėlis pasigrobė jau paryčiais.
D.Lenčiausko, sugalvojusio, kaip iš parduotuvės sąskaitos banke pagrobti beveik pusę milijono litų, nesustabdė nė vienas saugiklis, turėjęs apsaugoti nuo tokių vagysčių.
"Šis žmogus turėjo profesionaliai susirinkti informaciją apie visus sistemoje esančius saugiklius", - komentavo šį atvejį Vilniaus banko banko kortelių skyriaus viršininkas Vygantas Rakauskas.
Bankininkai pasakojo, kad aferistas ne tik profesionaliai įsigijo galiojančią banko kortelę, bet ir labai tiksliai suplanavo, kokiu metu veikti, kurios parduotuvės terminalu pasinaudoti, taip pat iš kurio banko bankomatų pasiimti svetimus pinigus.
Aferistas nutarė veikti penktadienio vakare, nes visa informacija apie mokėjimų parduotuvėse likučius yra analizuojama pirmadienį.
Daugeliui specialistų kyla klausimas, ar galėjo aferistas vienas įveikti visus saugiklius ir pasisavinti įspūdingą sumą pinigų.
Neatsitiktinai D.Lenčiauskas pasirinko ir Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, veikiančią populiarią parduotuvę. "Lietuvos ryto" žiniomis, bankininku pasivadinusį D.Lenčiauską vyriausiajai kasininkei pristatęs parduotuvės darbuotojas netrukus dingo.
Kol kas daugiau duomenų apie galimus pagalbininkus nėra.
Pirmiausia aferistas pralaužė pirmąjį saugiklį - lengvai gavo terminalo kodą, kurį paprastai žino tik įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir dažniausiai laiko jį seife.
Aplinkybės, ar aferistas nebuvo paliktas vienas prie terminalo, vis dar tiriamos.
Paprastai tokiu atveju mokėjimo terminalu atliekamos operacijos turi būti stebimos parduotuvės darbuotojo.
Kodas buvo duotas bankininku pristačiusiam asmeniui, nors sutarta, kad jį galima parodyti tik "Mokėjimo kortelių sistemų" darbuotojui, prieš tai telefonu informavus įmonę apie tokį asmenį ir jo pageidavimą.
Po to sėkmingai buvo įveiktas "Mokėjimo kortelių sistemų" saugiklis - pinigų grąžinimo operacija nebuvo palyginta su prieš tai turėjusia būti tokio pat dydžio arba mažesne toje parduotuvėje pirktų prekių suma.
Pergudravęs parduotuvės ir terminalus prižiūrinčios įmonės darbuotojus, aferistas pralaužė ir kitą "Mokėjimo kortelių sistemų" apsaugą.
Jeigu D.Lenčiauskas būtų bandęs grynus pinigus pasiimti Taupomojo banko bankomatuose, jam tai būtų nepavykę, nes pasikartojančios tokios pat operacijos paprastai sukelia banko darbuotojų įtarimą, ir kortelė užblokuojama.
Tai žinodamas aferistas pinigus išsigrynino tik "Snoro" banko bankomatuose, nes kituose bankuose bankomatų operacijos filmuojamos.
D.Lenčiauskas turėjo įvykdyti apie 200-250 pinigų išgryninimo operacijų, nes maksimali bankomatuose išduodamų pinigų suma yra 2 tūkst. litų.
Tą pačią operaciją jis galėjo pakartoti, kol bankomate buvo pinigų.
Vilniaus banko banko kortelių skyriaus viršininkas V.Rakauskas "Lietuvos rytui" tvirtino, kad pasisavinti pinigus už neva grąžintas prekes neįmanoma, nes bankinės sistemos saugikliai turi atpažinti, kad prieš tai nebuvo pirkimo už tokią sumą: "Norint išvengti piktnaudžiavimo bankuose įdiegiami saugikliai, kurie greitai išskiria pinigų grąžinimo operacijas, jei jos neatitinka prekių pirkimo metu įmokėtos sumos".
Paklaustas, ar aferistas, gerai išmanantis bankuose įdiegtą atsiskaitymo mechanizmą, vis dėlto gali apgauti elektroniką, V.Rakauskas sakė, kad tokiu būdu pasisavinti pinigus galima tik žinant, jog banke nėra saugiklių, sustabdančių tokias įtartinas operacijas.
D.Lenčiauskas yra dirbęs banke "Hermis" mokėjimo kortelių skyriuje.
G.Kotominas "Lietuvos rytui" aiškino, kad šis atvejis buvo pamoka, ir specialistai patobulino mokėjimų sistemą.
Pasak jo, dabar tokios prekių grąžinimo ir pinigų pervedimo operacijos, jei prieš tai nebuvo atitinkamo pirkimo, neįmanomos.
"Bet kurioje sistemoje gali suveikti neprognozuotas žmogiškasis veiksnys, ir vėliau ieškoma būdų, kaip nuo jo apsisaugoti.
Visada visko negalima numatyti ir tik po tokių atvejų stengiamasi dar labiau tobulinti apsaugos priemones", - teigė G.Kotominas.
Papildomą apsaugą įvedė ir Taupomasis bankas. Banko kortelių turėtojai per dieną galės išsigryninti ne daugiau kaip 25 tūkst. litų.