R. Juozainis nuo pat pradžių M. Marganavičiaus seksualinius veiksmus mergaitės atžvilgiu kvalifikavo, kaip jos – dėl mažametystės negalinčio apsiginti vaiko – žaginimą.
„Šiai dienai M. Marganavičiaus draugė yra motina, tačiau ji tebėra nepilnametė, taigi, negali būti šeimos sąjungos subjektu. Ji šia prasme nepripažinta veiksnia. Šalies Civilinis kodeksas nenumato gyvenimo su nepilnamečiais galimybės. Emancipuota mergaitė gali būti pripažinta tik tuomet, kai jai sukaks 15 metų“,- tokia prokuroro R. Juozainio pozicija bylos eigoje nesikeitė.
Todėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriame M. Marganavičiaus veiksmai pavadinti tvirkinimu, Anykščių prokuratūros vadovas apskundė apeliaciniam teismui.
Mažametystė – bejėgiška būklė
Apeliacinis teismas savo verdiktą paskelbė balandžio pabaigoje. R. Juozainis apeliaciniame ieškinyje įrodinėjo, kad „nukentėjusioji aiškiai neišreiškė sutikimo lytiškai santykiauti su nuteistuoju, nes ji tuo metu buvo bejėgiškos būklės dėl mažametystės. Teismas neįvertino to, kad lytiniai santykiai buvo atlikti ne nukentėjusiosios iniciatyva ar jai išprovokavus, o tik siekiant atsiduoti jaunuoliui, kurį ji buvo tuo metu įsimylėjusi, ir tai papildomai apsunkino jos gebėjimą teisingai suprasti bei įvertinti tų veiksmų socialinę reikšmę ir pasekmes jos asmenybei, tolimesnei ateičiai. O nuteistasis, pasinaudojęs šiomis aplinkybėmis, dar labiau parodančiomis mažametės bejėgišką būklę, ją išžagino. Pagal savo amžiaus tarpsnio ir individualius psichologinius ypatumus, dėl savo būsenos įvykio metu, nukentėjusioji negalėjo aktyviai bei konstruktyviai pasipriešinti su ja atliktiems veiksmams, t.y. negalėjo kritiškai ir visapusiškai teisingai įvertinti situacijos, teisingai suprasti kaltinamojo veiksmų esmės ir jų reikšmės“,- ieškinyje teigė R. Juozainis.
„Gebėjimą priešintis mažino įsimylėjimo būsena“
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija pripažino, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
„Ir nuteistasis, ir nukentėjusioji nurodė, jog juos siejo abipusė meilė ir jie lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu. Tačiau šiuo atveju vien nukentėjusiosios sutikimo lytiniams santykiams nepakanka. Mažamečio asmens išžaginimo ypatumas yra tas, kad lytinis santykiavimas su mažamečiu, net ir esant mažamečio sutikimui, pripažįstamas išžaginimu, nes mažametystė yra prilyginama bejėgiškai būklei“,- rašoma kolegijos sprendime.
Teisme apklausta teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė paaiškino, kad labai tikėtina, jog lytinių santykių socialinės reikšmės ir pasekmių jos asmenybei mažametė mergaitė neįvertino. „Jos gebėjimą priešintis mažino įsimylėjimo būsena“,- komentavo psichologė.
Švelni bausmė už sunkų nusikaltimą
Apeliacinis teismas, perkvalifikavęs M.Marganavičiaus veiksmus, konstatavo, jog „M. Marganavičiaus padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų ir vienintelė baudžiamojo kodekso numatoma bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas „aiškiai prieštarautų teisingumo principui“.
„Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (...) M. Marganavičius teisiamas pirmą kartą. Byloje nustatyta, jog jie su drauge buvo gerai pažįstami, draugavo, buvo įsimylėję. Jų draugystė tęsėsi apie metus ir apie ją žinojo nukentėjusiosios motina. Nukentėjusioji parodė, jog ji su nuteistuoju lytiškai santykiavo iš meilės. Nukentėjusioji ir jos motina jokių pretenzijų nuteistajam nereiškia“,- taip paaiškinta skiriama švelni 2 metų laisvės apribojimo bausmė už sunkų nusikaltimą nuteistam M. Marganavičiui.
Rūpi tik nusikaltimo kvalifikacija
Anykščių rajono prokuratūros vadovas R. Juozainis sakė esantis patenkintas apeliacinio teismo sprendimu.
„Aš žiaurus, bet teisingas. Esu visiškai patenkintas nuosprendžiu, nes man svarbiausia – nusikaltimo kvalifikacija. Ar kalės nuteistasis, kiek kalės, ar liks laisvas – man nelabai rūpi. Tai teismo kompetencija spręsti bausmės klausimus. Man svarbu, kad nusikaltimas būtų pavadintas tikruoju vardu“,- kalbėjo prokuroras R. Juozainis.