Savo rinkimų programoje „darbiečiai“ neužmiršo net černobyliečių, kuriems žada kompensuoti visus vaistus, reabilitaciją ir transporto išlaidas. Blogos naujienos žadamos tik nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjams – „darbiečiai“ norėtų, kad bedarbių pašalpos žymiai skirtųsi nuo minimalaus atlyginimo dydžio.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas Vincentas Vobolevičius DELFI teigė, kad, jo nuomone, dauguma Darbo partijos programinių pažadų yra neįgyvendinami arba įgyvendinami sunkiai, jeigu vertinsime pasiūlymų visumą. Anot politologo, „darbiečiai“ tik nori, kad geri jų norai padidinti minimalią algą arba pensininkų naudai atsisakyti komunalinių paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu būtų diskutuojami – tuomet jie gebės pritraukti savo rinkėją, jaučiantį stiprų ekonominio nesaugumo jausmo arba empatišką asmenį, kuriam ne vis tiek, kaip gyvena skurstantieji.

„Beveik niekas ten nėra įmanoma, bet aš dėl to netgi nekaltinčiau programos rašytojų, mat programos tikslas nėra sudėti įmanomus ir derančius įsipareigojimus, nes programų niekas neskaito. Politikai, kurie rašo programas, žino, kad žmonės jų neskaitys ir nesigilins. Bet ne dėl to, kad žmonės kvaili, nepilietiški, o dėl to, kad yra užsiėmę savo gyvenimais – juk nebus taip, kad grįžti iš darbo, pamaitini vaikus, o tada atsisėdi ir skaitai dešimties partijų programas“, - teigė V. Vobolevičius.

Nori gerokai didinti MMA, nors smulkieji verslininkai nesutinka

Garsiausias Darbo partijos rinkimų pažadas – minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu „anot popieriaus“ siekia 800 Lt, padidinti iki 1509 Lt. Tą žadama padaryti iki 2013 m. pabaigos, jeigu rinkėjai rudenį bus maloningi ir suteiks šiai partijai valdžią.

Tiesa, dabartinei Vyriausybei siūlant MMA didinti iki 850 Lt, o profsąjungoms siekiant bent 900 Lt MMA, verslininkai šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus yra sakęs, kad MMA turi siekti bent 1000 Lt, tuo tarpu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba teigia, jog minimalus atlyginimas gali būti didinamas tik iki 850 Lt, bet tik tuo atveju, jei didėtų ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Smulkieji verslininkai sako nepajėgsią mokėti didesnio minimalaus atlyginimo.

„Darbiečiai“ taip pat sako, kad trečiaisiais kadencijos metais jie yra pasiryžę išspręsti nedarbo problemą, o ketvirtaisiais – suformuos nedeficitinį valstybės biudžetą. Tai reikštų, kad 2016 m. Lietuva išleistų tik tiek, kiek uždirbtų.

Darbo partijai priklausantys politikai norėtų sujungti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius į vieną ir šiam mokesčiui nustatyti neskelbiamą neapmokestinamąją ribą bei progresyvumo principą – kuo brangesnis turtas, tuo didesnis mokestis.

Šiuo metu Lietuvoje įtvirtinti du mokesčiai – žemės ir nekilnojamojo turto. Žemės mokestis siekia 1,5 proc. žemės kainos, tačiau jau nuo kitų metų pradžios šis mokestis sieks nuo 0,01 iki 4 proc. žemės rinkos vertės, o konkretų dydį nustatys savivaldybės.

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje šiuo metu apmokestinamas tik tuomet, jei jo vertė viršija 1 mln. Lt.

Daugiabučių renovacija ketina „perspjauti“ A.Kubilių

„Darbiečiai“, be kita ko, ketina diferencijuoti pelno mokesčio tarifą – įmonėms, kurių metinė apyvarta neviršija 1 mln. Lt, ketinama taikyti 0 proc. pelno mokestį. Šiuo metu pelno mokestis siekia 5-15 proc., o įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o pajamos per metus neperkopia 1 mln. Lt, taikomas mažiausias – 5 proc. – tarifas.

Rinkimų programoje „darbiečiai“ rašo, kad neleis mokestinių įstatymų kaitalioti daugiau nei du kartus per ketverius metus, mokesčių įstatymų kaitalioti esą nebūtų galima ir priimant biudžeto projektą.

Ši partija deklaruoja ir siekį skatinti investicijas į regionus, o esą tam būtų pasitelktos mokesčių lengvatos arba mokesčių diferenciacija regionus lyginant su didmiesčiais.

Tvirtindami biudžetą „darbiečiai“ prisižada privaloma tvarka numatyti procentą nuo nacionalinių pajamų, kuris bus skirtas stabilizavimo rezervui kaupti.

Kaip ir socialdemokratai, „darbiečiai“ viliasi padidinti valstybės indėlį į daugiabučių namų renovaciją. Šiuo metu renovuojant daugiabutį namą valstybė kompensuoja 30 proc. renovavimo išlaidų – 15 proc. įprastai ir dar 15 proc., jeigu šilumos energijos sąnaudos sumažinamos 40 proc. Likusią reikiamų lėšų dalį siūloma skolintis su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

„Darbiečiai“ aiškina, kad jie pajėgs kompensuoti 100 proc. renovacijos išlaidų, o per ketverius metus ketina renovuoti ketvirtadalį visų daugiabučių.

Bus draugiški verslui?

Šiuo metu opozicijoje dirbanti Darbo partija sėkmės rinkimuose atveju ketina būti draugiška verslui – formuoti verslui palankią aplinką, taikyti mokestines lengvatas pradedantiems savo verslą, kurti palankias sąlygas šeimos verslui, kontroliuojančių įstaigų sumažinti iki 15-os.

Politikai rašo norintys sudaryti sąlygas skolintis šalies vidaus rinkoje, nors neparašė, kas verslo įmonėms trukdo skolintis šiuo metu. „Darbiečiai“, be kita ko, aiškina ketinantys įteisinti užskaitas tarp valstybės, savivaldybių įmonių bei privačių bendrovių.

Įmonėms, kurios kur naujas darbo vietas, politikai žada leisti susigrąžinti dalį sumokėtų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, o ūkio šakoms, užsiimančioms gamyba ir ne mažiau nei 20-30 proc. produkcijos realizuojančioms Lietuvoje, žada lengvatas, kurios padėtų sumažinti gamybos savikainą.

AE statybų nekvestionuoja, SGD terminalo nemini

Energetikos išteklių srityje „darbiečiai“ žada biokuro katilinių statybas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kogeneracinę šilumos ir elektros gamybą bei tobulesnį, bet nežinia, ar griežtesnį, valstybinį energijos kainų reguliavimą.

Šiuo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustato elektros energijos, šilumos, dujų, karšto, šalto vandens bei atsinaujinančių išteklių kainų viršutines ribas. Kokį tobulumą šioje srityje nori pasiekti „darbiečiai“, nerašoma, bet teigiama, kad monopolinių energetikos įmonių pelnus apribos iki 5 proc.

Šių metų pradžioje Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo redakciją, kuri panaikino elektros įmonių pelno apribojimus, nors anksčiau elektros įmonių pelnas negalėjo viršyti 5 proc. ribos.

Darbo partija nekvestionuoja atominės elektrinės statybų, tačiau prisiekinėja, jog sieks, kad jėgainė būtų statoma skaidriai ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis, be to, jie norėtų plėsti šilumos ir elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei komunalinių atliekų.

Apie suskystintų dujų terminalą „darbiečiai“ neužsimena.

Mokykloje – galimybės įgyti darbininkišką specialybę?

Pertvarkų „darbiečiai“ žada ir švietimo srityje, iš kurių ryškiausia – vadinamųjų „krepšelių“ atsisakymas bendrojo ugdymo mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Ši partija teigia atsisakysianti mokyklų pertvarkos, paremtos vien tik ekonominiais veiksniais, o atsižvelgs į konkrečios mokyklos teikiamų paslaugų kokybę ir jos svarbą vietos bendruomenei.

Politikai, be kita ko, pasiryžę sudaryti sąlygas išmėginti elektroninio mokymo metodus bei sumažinti popierinių vadovėlių leidybą.

Darbo partija savo dėmesį atkreipė ir į patyčias mokykloje.

„Kovodami su patyčiomis ar smurto plitimu mokyklose, išnaudosime visas įmanomas programas ir iniciatyvas. Sieksime, kad kiekviena mokykla būtų apšviesta, jos teritorija aptverta, įrengtos vaizdo kameros. Steigsime papildomus mokytojo padėjėjų, socialinių pedagogų, psichologų ir psichologų asistentų etatus. Didinsime smurtaujančių vaikų tėvų atsakomybę“, - rašoma programoje.

Joje teigiama, kad norima suartinti bendrąjį ugdymą mokykloje ir profesinį mokymą.

„Sudarysime sąlygas kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti darbininkišką specialybę, kurią galėtų vėliau tobulinti profesinėje mokykloje, o ją baigus siekti aukštesnio mokslo“, - teigia „darbiečiai“.

Mokytojams siūloma pridėti atostogų prie turimų 56 dienų

Viliodami už save balsuoti mokytoju „darbiečiai“ aiškina, kad mokytojų darbo užmokestis jiems valdant priklausys nuo išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo.

Šiuo metu mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos ir darbo stažo, be to, pedagogais paprastai tampama įgijus aukštąjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją.

Profesionalumas ir darbo kokybė šiuo metu nėra vertinami, tačiau kokiais būdais ketina įvertinti mokytojų darbo kokybę bei profesionalumą, neatskleidžia ir „darbiečiai“.

Ši partija tik žada, kad kas 7-erius metus sudarys sąlygas mokytojams pasinaudoti atostogomis stiprinti sveikatai, už ilgametį darbą skirs premijas, mažins mokytojų darbo krūvius, sudarys sąlygas mokytojams, išdirbusiems 30 metų, išeiti į pensiją nuo 55 metų.

Kaip žinoma, šiuo metu mokytojai per metus gali pasinaudoti 56 kalendorinių dienų trukmės atostogomis.

Nori trumpinti studijas universitete

Aukštajame moksle „darbiečiai“ nori atsisakyti „krepšelių“, nepritaria universitetų tinklo optimizavimui, rengs aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą, nors Švietimo ir mokslo ministerija jau yra skyrusi 134 tūkst. Lt su konservatoriumi Mantu Adomėnu siejamam Demokratinės politikos institutui (DPI), kuris taip pat ketina užsiimti aukštųjų mokyklų reitingavimu.

Darbo partija užsimena ir apie ilgalaikes sutartis tarp valstybės bei universitetų, kad šie rengtų valstybėje reikiamus specialistus, o studentams siūlo įvesti vienodas studijų įmokas, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų krypties.

Beje, „darbiečiai“ ketina trumpinti bakalauro (nuo 4 iki 3 metų), magistro (nuo 2 iki 1,5-2 metų) ir doktorantūros studijas (nuo 4 iki 3 metų). Paskolų palūkanų dydis studentams susimokėti už studijas, pagal Darbo partijos programą, neturėtų viršyti 1,5 proc.

Šiuo metu studijų paskolų palūkanos litais ir eurais svyruoja apie 3,5 proc., nors konkretus palūkanų dydis priklauso nuo VILIBOR ir EURIBOR svyravimų.

„Nėštukėms“ – mažesnis krūvis darbe

Jaunimo politikos srityje ryškiausias „darbiečių“ siūlymas leisti kandidatuoti į Seimą nuo 23-ejų metų, taip pat skatinti įmones suteikti darbo jauniems žmonėms ir raginti jaunus specialistus migruoti iš didmiesčių į regionus.

Kultūros srityje Darbo partija teigia grąžinsianti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas lietuvių kalbą puoselėjantiems kultūros ir meno sektoriams, socialinės apsaugos srityje akcentas dedamas nedarbo mažinimui bei siekiui padidinti skirtumą tarp minimalios algos bei išmokų.

„Darbiečiai“ pažėrė daugybę pažadų, kaip jie į darbo rinką stengsis įtraukti neįgaliuosius, vyresnio amžiaus žmones, vienišas motinas bei žmones, prižiūrinčius neįgalius šeimos narius ar auginančius neįgalius vaikus.

Pensijų sistemoje „darbiečiai“ nori skatinti tuos žmones, kurie augina vaikus, o netekto darbingumo pensijų neketina sieti su įprastine pensijų skaičiavimo tvarka. Beje, politikai teigia, kad, jų nuomone, baziniai socialinių išmokų dydžiai ir rodikliai, kurie turi įtakos įvairių išmokų dydžiams, privalo būti tvirtinami įstatymais.

Šiuo metu tokie dydžiai dažniausiai tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais.

„Darbiečiai“ netgi turi vilties, kad pajėgs socialines išmokas apsaugoti nuo infliacijos, be to, nori didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Šiuo metu NPD yra kintamas, didžiausia neapmokestinama riba – 470 Lt, bet atlyginimui kylant NPD mažėja.

Nėščioms moterims Darbo partija žada nuo 181-os nėštumo dienos per savaitę darbo laiką sutrumpinti 10-čia valandų mokant moteriai priklausantį vidutinį darbo užmokestį.

0 proc. PVM už komunalines paslaugas?

Dalindami pažadus, kaip didins mažiausias pajamas gaunančių žmonių gerovę, „darbiečiai“ patikino, kad didins valstybės kompensuojamą dalį pensininkų ir neįgaliųjų vaistams bei pensininkų naudai atsisakys komunalinių paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu.

PVM lengvatas Darbo partijos politikai žada šviežiai atšaldytai mėsai, žuviai, vaisiams ir daržovėms, sertifikuotiems ekologiškiems produktams.

Darbo partija neužmiršo ir černobyliečių, kuriems žadama kompensuoti visus vaistus, apmokėti jų reabilitaciją bei transporto išlaidas.

Prie „darbiečių“ dalyvavimas rinkimuose gali būti privalomas

Opozicijoje dirbantys politikai taip pat nori skatinti piliečių susidomėjimą politika ir užsimena apie planus siekti privalomo piliečių dalyvavimo rinkimuose. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Šveicarijoje, ši praktika yra įtvirtinta – rinkimuose be pateisinamos priežasties nebalsuojantys rinkėjai baudžiami piniginėmis baudomis.

Programoje siūloma įteisinti ir Seimo narių atšaukimo mechanizmą, atskirti įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias uždraudžiant ministrams išlaikyti Seimo nario mandatus. Kitaip tariant, jeigu Seimo narys yra paskiriamas ministru, „darbiečių“ nuomone, jis privalo atsisakyti parlamentaro mandato.

Dokumente užsimenama ir apie naujos Sporto ministerijos įkūrimą pertvarkant Kūno kultūros ir sporto departamentą, ketinama keisti ir Konstituciją sumažinant referendumui surengti reikiamų parašų kiekį nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst., o piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisei – nuo 50 tūkst. iki 30 tūkst.

„Darbiečiai“ taip pat pritaria tarėjų instituto įtvirtinimui teismuose bei nori nustatyti tvarką, kad teisėjai už etikos ir teisinio proceso pažeidimus būtų šalinami iš teisėjo pareigų.

Stiprins bendradarbiavimą su Rusija

Užsienio politikos srityje Darbo partija didelių naujovių nežada, tik norėtų stiprinti bendradarbiavimą su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Vidurio ir Pietų Europos valstybėmis bei Juodosios jūros baseino šalimis ekonominėje, kultūros, mokslo ir aplinkosaugos srityse.

„Darbiečiai“ sako vystysią bendradarbiavimą ir su Kaliningrado sritimi, analizuosią Europos Sąjungos, Eurazijos ir pasaulio ekonomikos raidą bei formuosią „adekvačią Lietuvos poziciją“.

V.Vobolevičius: „darbiečių“ siūlymai yra nuosekliai populistiniai

Politologas V. Vobolevičius teigia, kad politikai programas Lietuvoje kuria ne norėdami pranešti rinkėjams, ko jie imtųsi patekę į valdžią, o siekdami, kad viešojoje erdvėje natūraliai susiformuotų diskusija apie konkrečią partiją. Pavyzdžiui, jeigu programoje teigiama, kad minimalią algą norima didinti iki 1509 Lt, natūraliai kyla klausimas, kodėl pasirinktas šis skaičius – ar tai įmanoma ekonominės logikos požiūriu niekam tampa nebeįdomu.

„Politikai rašo programas, kad žurnalistai klausinėtų tam tikrų temų, programos rašymas yra tarsi pasirengimas būsimai kampanijai ir tam tikrų klausimų užprogramavimas viešoje erdvėje“, - teigė politologas.

„Visi šie „stiprinsime“, „gerinsime“, „sieksime“ yra labai neapibrėžti įsipareigojimai, bet kai pasakoma 1509, tas „9“ yra tik dėl to, kad apie tai paklaustų. Žinoma, tai nėra nei ekonomiškai pateisinama, nei įgyvendinama, bet žmogus, kuris vėliau girdės diskusiją, atsimins vieną dalyką – šita partija siūlo didinti atlyginimus“, - tęsė mokslininkas.

Pasak V. Vobolevičiaus, ekonominės logikos požiūriu toks minimalios algos didinimas būtų nepamatuotas, nes šoktelėjus MMA iškart didėja prekių ir paslaugų paklausa, mat žmonės turi daugiau pinigų. Tačiau pasiūla, anot politologo, taip stipriai nedidės, nes verslininkai negebės daugiau gaminti ar teikti paslaugų dėl padidėjusios darbo jėgos kainos, kuri didina prekių kainą.

„Pirmas dalykas, kuris atsitinka – kyla kainos. Kainos nekiltų tik tada, jei padidėjusią paklausą kompensuotų padidėjusi pasiūla, šiuo atveju taip nebus, vadinasi, padidės kainos. Kitas variantas: Lietuva priklauso ir nuo importo. Paklausa didės ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir toms, kurios importuoja į Lietuvą. Galimas dalykas, kad iš to 1509 Lt tik tam tikra dalis naudos gali tekti Lietuvos įmonėms, tačiau pakilusios darbo jėgos kainos visa savo apimtimi teks tik Lietuvos įmonėms, ne užsienio. Todėl mes finansuosime užsienio įmonių pelnus Lietuvoje, o Lietuvos verslininkai nukentės“, - sakė V. Vobolevičius.

Politologas atkreipia dėmesį, kad „darbiečių“ programoje yra labai daug išlaidų didinimo pasiūlymų ir mokesčių mažinimo iniciatyvų, kas savo esme nėra suderinama, ypač trumpuoju laikotarpiu. Tokiu būdu, anot V. Vobolevičiaus, peršasi tik viena mintis – trumpuoju laikotarpiu valstybė turės labai labai daug skolintis, nes negebės itin greitai paspartinti ūkio augimo.

„Apie skolos valdymą programoje nieko nekalbama. Netgi geriausiu atveju, jeigu padidinti atlyginimai ir sumažinti mokesčiai taip stipriai išaugintų Lietuvos ekonominį aktyvumą, kad visa tai kažkokiu būdu ilgainiui atsipirktų, tai trumpalaikėje perspektyvoje vis tiek reikštų didžiulį skolinimąsi“, - teigė politologas, pridūręs kad kiekvienas skolinimasis reiškia ir palūkanų mokėjimą.

Mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad Darbo partija kalba apie padidėjusį reguliavimą – pavyzdžiui, valstybė turėtų nustatyti, kokius specialistus turėtų ruošti valstybiniai universitetai.

„Kyla klausimas, kaip valstybė sugebės rinkoje, kuri keičiasi labai sparčiai, suvokti, kokios bus reikalingos specialybės? Dar jeigu būtų sakoma, kad valstybė kurs kompetencijas – mokys žmones užsienio kalbų ar dar ko nors, tai yra tų dalykų, kurie įgalintų žmonės ateityje sėkmingai keisti darbus keičiantis rinkos situacijai, tai tokį argumentą būtų galima pateisinti“, - sakė mokslininkas.

V. Vobolevičius teigia, kad jam pasirodė juokinga nuostata, kad baigusiems mokslus bus sudarytos galimybės dirbti privačiame sektoriuje: „Tai ką jie su tuo privačiu sektoriumi darys? Privers jį priimti žmones į darbą, kurių tas sektorius nenori? Ar jie taip sumažins mokesčius, kad praktiškai valstybės finansuos žmonių priėmimą į privatų sektorių?“

Anot mokslininko, bendrąja prasme galima pasakyti, kad „darbiečiai“ yra nuoseklūs – savo populistinius siūlymus taiko tradiciniam savo rinkėjui, kuris arba jaučiasi ekonomiškai nesaugus, arba jaučia empatiją nuskurdusiems žmonėms. V. Vobolevičius taip pat pabrėžia, kad „darbiečių“ lozungai skirti vyresnio amžiaus žmonėms, nes konkurencingumo skatinimo siūlymai pražūva įvairių lengvatų ir valstybės reguliavimų jūroje.

„Jie sako – panaikinsime Gintaro Steponavičiaus sukurtus ydingus „krepšelius“. Gerai, bet tada iš karto sakoma: „Mes didinsime universitetų konkurencingumą“. Bet atsiprašau, kaip? „Krepšeliai“ gal ir ydingi, bet tai yra priemonė didinti konkurencingumą. Jeigu juos panaikina, vadinasi, mes grįžtame į buvusį status quo, o tai nėra konkurencingumo didinimas. Tai pasakykite, ką jūs darysite?“ - klausė mokslininkas.