„Toks pretendentų į politikus požiūris ir elgesys rodo tam tikrą ciniškumą rinkėjų atžvilgiu, nes demokratiniame rinkiminiame procese principinis dalykas yra aiškus, suprantamas, argumentuotas pretendento į politikus prisistatymas rinkėjui arba bendruomenei bei tam tikrų įsipareigojimų deklaravimas savo pažadais, retorika ar elgesiu“, - DELFI teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Alvidas Lukošaitis.

„Mano frazė dėl ciniškumo reiškia, kad pretendentai į politikus nemato reikalo nei prisistatyti, nei įsipareigoti rinkėjams“, - pridūrė politologas.

G.Šapkaitės pažiūros ne kairiosios, o „aiškios ir skaidrios“?

Jeigu esate neapsisprendęs rinkėjas, mėgstate pasidomėti kandidatų į savivaldos tarybą programomis bei planais, įvertinti jų realumą ir tik tuomet nutariate, kam atiduoti savo balsą per rinkimus, tuomet jums gali tekti nusivilti – dalis politikų mano, jog aiškinti rinkėjams apie būsimus savo darbus miesto taryboje arba Seime, nebūtina.

„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar akcentuoju, kad už žmogų geriau kalba padaryti darbai nei pažadai. Įsiliejus į Vilniaus miesto tarybos gretas, bus prieinami atitinkami dokumentai, kurie dabar yra nepasiekiami – tada problemos pasimatys iš vidaus“, - aiškina G. Šapkaitė-Valuckienė, pasiteiravus, dėl kokių priežasčių ji atsisako pristatyti savo planus tokiais svarbiais klausimais, kaip šilumos ūkio reguliavimas ir panašiai.

Vienintelis prioritetas, kurį G. Šapkaitė-Valuckienė atskleidžia – siekis prisidėti prie darželių tinklo kūrimo Vilniuje.

„Aš ne už žodžius, aš – už realius darbus. Aš nežadu, tiesiog, jei galiu, nueinu ir padarau“, - teigia būsimoji politikė.

Pasiteiravus, ar ji nemano, kad rinkėjai, kurie galbūt už ją balsuos, turėtų žinoti jos pažiūras tam, kad galėtų prognozuoti, ar ji tinkamai atstovaus viešajam interesui, G. Šapkaitė-Valuckienė kalbėjo, jog josios pažiūros yra „labai aiškios ir skaidrios“.

„Mano pažiūros yra labai aiškios ir skaidrios – jei aš einu į rinkimus, tikiu, kad kartu su komanda galiu pakreipti sprendimus miestui palankesne kryptimi. Jei netikėčiau, kad gali būti geriau, nematyčiau vizijos, nepasitikėčiau komanda, tikrai neičiau į rinkimus. Juk man reklamos nereikia - ir taip visi žino, kad yra tokia Šapkaitė. Vieno dalyko nemėgstu – tuščiažodžiavimo“, - aiškino socialdemokratė.

DELFI primena, kad anksčiau G. Šapkaitė-Valuckienė atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus apie būsimus darbus, motyvuodama tuo, kad dar nėra politikė.

LSDP etikos sargų vadas: partijos veidas turėtų pristatyti programą

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas teigia, kad nors partijos įstatuose nenurodoma, kaip turi elgtis kandidatai, tačiau prieš rinkimus jie visi supažindinami su programa ir tikimasi, jog kandidatai aiškins rinkėjams partijos viziją, darbus bei siūlymus.

„Jeigu žmogus nenori pasisakyti dėl to, kad nežino, ar šiaip nenori, tai iš esmės turėtų būti korektiška pozicija – arba bent jau pasakytų, kad jis įgyvendins programą, įstatus, galvotų dirbti tokiam ar tokiam komitete. Pas mus įprasta taip“, - svarstė K. Virbickas.

Etikos sargų vadovas priminė, kad G. Šapkaitė-Valuckienė gali dar jaustis „jauna“ politikoje, mat drauge su keletu kitų žmonių neatitiko formalaus partijos Vilniaus skyriaus reikalavimo kandidatams – turėti ne menkesnį nei dvejų metų partinį stažą. Vilniaus skyriaus taryba, prieš patvirtinant kandidatų sąrašą į sostinės savivaldybės tarybą, nutarė atsisakyti tokio formalaus reikalavimo – atleista ir tiems kandidatams, kurie bent kurį laiką nemokėjo nario mokesčio.

Tačiau K.Virbickas sako, kad bet kokiu atveju, jeigu asmuo tampa partijos veidu, jis turėtų pristatyti partijos programą ir atskleisti savo planus, jeigu pavyktų laimėti rinkimus.

„Kiekvienas mūsų kandidatas, ypač jeigu jis reklamuojamas kaip mūsų veidas, tikrai turėtų žinoti ir pasisakyti aiškiai ir raiškiai, ką jis veiks, kokie jo planai, jeigu bus išrinktas“, - DELFI teigė K. Virbickas, nors sako negalįs kaltinti G. Šapkaitės-Valuckenės, mat nežino tikslių jos motyvų.

A.Lukošaitis: rinkėjai nebetiki, nesitiki ir dėl to nesikankina
Kalbėdamas apie naująją madą nepristatyti savo programos rinkėjams, o apsiriboti pažadu dirbti, politologas A. Lukošaitis teigė įžvelgiąs tam tikrą ciniškumą.

Pasak mokslininko, tam gali būti kelios priežastys – pirmiausia, rinkėjai matyt jau įprato, jog iš politikų tikrų ir rimtų darbų pristatymo tikėtis neverta, antra, savo darbo neatlieka partinės organizacijos, keliančios tokius kandidatus.

„Partijos turi tai suvokti, jeigu jos supranta savo misiją ir esminio demokratijos atributo paskirtį, uždavinius, tikslus bei panašiai. Anksčiau kažkokiu periodu nuo nepriklausomybės atgavimo ir pirmųjų partijų užgimimo tos pastangos – ruošti savo programas, prisistatyti su tokiais net politologiniais ekskursais – egzistavo, bet atėjo riba, kažkokia skiriamoji linija, kurią aš pavadinčiau demokratijos praraja, nuo kurios vis labiau ir labiau buvo numojama į tai ranka“, - teigė A. Lukošaitis.

Anot universiteto dėstytojo, ryškiausias tokios elgsenos pavyzdys – Tautos prisikėlimo partijos programa, sutilpusi į 10 Dievo įsakymų.
Klausiamas, kodėl Lietuvoje toleruojamas toks politikų elgesys, kai programos kuriamos vardan juoko, o kandidatai nenori atskleisti savo planuojamų darbų, A. Lukošaitis sako manąs, kad mūsų demokratijos kūrimo procese atėjo metas, kai žmonės tiesiog niekuo nepasitiki, nieko nesitiki ir per daug dėl to nesikankina.